Panerių gatvė 12

LT2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdyti žvalgomieji tyrimai Panerių g. 12 sklype Vilniuje. Tyrinėto sklypo dalis patenka į Šv. Stepono bažnyčios (UK 1042) teritoriją. Bažnyčia pirmą kartą pavaizduota 1648 m. F. Getkanto Vilniaus miesto plane. Nuo tada istoriniuose žemėlapiuose matoma bažnyčia su kapinėmis, kurios dažniausiai vaizduojamos iš P pusės. Taip pat šalia bažnyčios vaizduojamas ir rašytiniuose šaltiniuose minimas vienuolynas. 1715 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1644–1722) Šv. Stepono bažnyčią atidavė ligonius slaugančiam rokitų kongregacijos vienuolynui. 1717 m. prie bažnyčios buvo pristatyta Šv. Roko koplyčia vienuoliams, bažnyčios kapinės ir špitolė aptverti, Šv. Lozoriaus špitolė praplėsta. 1752 m. bažnyčią perėmė Marijos gyvenimo kongregacijos seserys (marijavitės). 1770 m. panaikinus vienuoliją vienuolynas buvo uždarytas. 1788 m. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726–1794), vėl patvirtinęs vienuoliją, atidavė seserims Šv. Lozoriaus špitolę su aikšte ir daržu. [...]. [Iš teksto, p. 350]

ENThe 2019 field evaluation (a total of 51 m2) at Panerių St. 12, Vilnius recorded a cultural layer up to 4.3 m thick and determined that the upper layers in the W part of the evaluated area had been destroyed in the 19th–20th centuries to a depth of 1.3–1.4 m (test pits 2–3), in the central, N, SE, and S parts (test pits 4, 6, 7, area 1) right down to the natural layer, i.e. sterile soil at a depth of 2.5–4.3 m, and on the NE side (test pits 1, 5) to a depth of 40–50 cm. In the W part of the plot (test pits 2–3), cultural layer horizons from the mid-17th, late 17th, and early 18th centuries were recorded from a depth 1.3–1.4 m, in the NE side (test pits 1, 5), fragments of late 17th-century cultural layer horizons at a depth of 40–50 cm. The investigation revealed the remains of masonry walls: a fragment from the second half of the 18th century in test pit 1, which should be attributed to the Mariavite monastery period, and late 19th – early 20th-century fragments in test pits 2, 4, and 6, which, together with the stone paving fragments in test pit 2 and area 1, are attributable to the prison period. No undisturbed burials were discovered in the evaluated part of the plot during the investigation, only isolated human bones and bone fragments in area 2 and test pit 7 (in undisturbed layers). [From the publication]