LTVienas iš labiausiai diskutuotinų kalbinių kontaktų tyrimo klausimų yra skolinių ir kodų kaitos padarinių atskyrimo problema, sprendžiama ypač sudėtingai nagrinėjant artimai giminingų kalbų sąveiką. Šio straipsnio tikslas – atskleisti įvairius lietuvių ir rusų daiktavardžių integravimo būdus, naudojamus neformalioje komunikacijoje lenkų kalba Lietuvoje, ir pabandyti atsakyti į klausimą, ar remiantis jų morfosintaksinės adaptacijos laipsniu galima nustatyti ribą tarp skolinių ir kodų kaitos padarinių. Tyrimas remiasi Bartoszo Połońskio romano "Robczik" kalbine medžiaga, jo autorius gana tiksliai rekonstravo XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios jaunimo slengą. Atlikta analizė leidžia teigti, kad tipologiniu ir genetiniu atžvilgiu artimų kalbų svetimi leksiniai elementai į sintaksinę kalbos struktūrą yra įtraukiami pasinaudojant keliais būdais. Tačiau morfosintaksinės svetimų žodžių integracijos kriterijaus nepakanka skolinimosi ir kodų kaitos reiškiniams atskirti. Labai svarbūs gali būti kiti kriterijai, pvz., fonologinis, kurį galima pritaikyti tik nagrinėjant sakytinę kalbinę medžiagą. Esminiai žodžiai: lenkų slengas Lietuvoje, Bartosz Połoński, skoliniai, kodų kaita, morfologinė integracija, sintaksinė integracija. [Iš leidinio]
ENOne of the most debated issues in the research on linguistic interactions includes the problem of differentiating between borrowings and effects of code-switching, which is solved in a particularly complex way by studying the interaction of closely related languages. The aim of the article is to reveal various ways of integrating Lithuanian and Russian nouns used in informal communication in the Polish language in Lithuania and to make attempts to answer the question of whether the degree of morphosyntactic adaptation can be used to determine the boundary between the borrowings and effects of code-switching. The study is based on the linguistic material of the novel "Robczik" by Bartosz Połoński, in which the author fairly accurately reconstructed the slang of young people at the end of the 20th and the beginning of the 21st centuries. The analysis shows that in the case of typologically and genetically similar languages, foreign lexical items are incorporated into the syntactic structure of the language in several ways. However, the morphosyntactic integration of Lithuanian and Russian words is not a sufficient criterion to distinguish the phenomenon of borrowing from that of code-switching. Other criteria, such as phonological ones, which can only be applied to spoken linguistic material, may be of utmost importance. Keywords: Polish slang in Lithuania, Bartosz Połoński, borrowings, code-switching, morphological integration, syntactic integration. [From the publication]