Judėjimo negalią turinčių asmenų socialinė integracija : disertacija

LTDarbo tikslas – nustatyti dominuojantį integracijos modelį, remiantis judėjimo negalią turinčių asmenų situacija Lietuvoje. Pirmojoje darbo dalyje supažindinama su sveikatos ekologija, pristatoma „ligos“ sąvoka kaip pusiausvyros būsenos pažeidimas, aptariamas neįgalumo santykis su liga; apibrėžiamos sąvokos „veiklos sutrikimas“, „negalia“, „invalidumas“, „neįgalumas“, „reabilitacija“, „integracija“, „dalyvavimas“, aptariamas šių sąvokų vartojimas Lietuvoje; išskiriami du integracijos modeliai: medicininis (dominavo XX a. 3-6 deš.) ir socialinis (nuo XX a. 7 deš.). Taip pat pristatomos keturios pagrindinės neįgalumo teorijos naudojamos neįgalumo tyrimuose: funkcionalizmo, simbolinės sąveikos, rolių ir socialinės ekologijos teorijos. Antrojoje dalyje supažindinama su socialinio integracijjos modelio pagrindimu per socialinės ekologijos perspektyvą; analizuojami duomenys gauti, ekspertų apklausos, judėjimo negalią turinčių žmonių apklausos ir nestruktūruoto interviu metu. Paskutinis skyrius skirtas aptarti neįgalumo klausimu vykdomą socialinę politiką Lietuvoje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe goal of the research is to identify the predominant model of integration on the basis of situation facing people with immobile handicap in Lithuania. In the first part of the work, one is introduced to ecology of health, concept of “illness” as disturbance of balanced state, the author discusses the relation between handicap and illness; the author further defines concepts “disturbed activity”, “handicap”, “invalidity”, “challenged state”, “rehabilitation”, “integration”, “participation”; the employment of these concepts in Lithuania is discussed. The author distinguishes two integration models: medical (predominant in 3-6 decades of XX c.) and social (lasting since 7 decade of XX c.). Also, the work presents four main handicap theories employed in the research of handicap: functionalism, symbolic interaction, roles and social ecology theories. In the second part, the author constructs a justification of social integration model through a perspective of social ecology; (s)he further analyzes results obtained from expert survey, survey and unstructured interview of people with immobility handicap. The last chapter is devoted to discussion of social policy implemented in regards of handicap issue in Lithuania.

• Empowerment of people with spinal injuries in the process of social integration / Irma Algėnaitė. Tiltai. 2006, Nr. 2 (35), p. 54-71.
• Judėjimo negalę turinčių žmonių socialinės atskirties raiška. Fizinio kūno atskirtis / Elena Kocai. Visuomenė: įvairovės link / leidinio mokslo redaktorė ir sudarytoja Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Spaudmeta, 2010. P. 95-106.
• Judėjimo negalią turinčių paauglių patirtys: švietimo socialinis laukas / Jurgita Subačiūtė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 157-164.
• Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacijos patirtys reabilitacinėje įstaigoje / Arvydas V. Matulionis, Jurgita Subačiūtė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 164-173.
• Lėtinių neurologinių sutrikimų įtaka vaikų gyvenimo kokybei / Janina Kiušaitė, Viktorija Kuodytė. Socialinis ugdymas. 2013, Nr. 3 (35), p. 108-120.
• Negalės žmonių raiškos aspektai : interesai ir galimybės / Gražina Maniukaitė. Visuomenė: įvairovės link / leidinio mokslo redaktorė ir sudarytoja Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Spaudmeta, 2010. P. 83-94.
• Požiūrio į negalės žmones aspektai : santuokos ir šeimos perspektyvų vertinimai / Gražina Maniukaitė. Visuomenės darni plėtra: problemos ir perspektyvos / sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Antanas Čiužas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. P. 250-259.
• Socialinės neįgaliųjų integracijos samprata ir sritys / Irma Algėnaitė. Tiltai. 2003, Nr. 1 (22), p. 39-47.