Jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų bendrasis išprusimas kaip edukacinės diagnostikos objektas : disertacija
LTDisertacijos esmę sudaro kompleksinis tyrimas, atliktas (1998-2002 m.), kuriuo pagrindžiami ir konstruojami du testai, skirti matuoti Lietuvos jaunuolių (16-19 m.) ir jaunų suaugusiųjų (20-40 m.) bendrąjį išprusimą. Tai Bendrojo išprusimo kurikuliumo testas (BIKT), skirtas matuoti su mokykla susijusių sričių bendrosioms žinioms ir Bendrojo išprusimo terminologinis testas (BITT), skirtas matuoti su mokykla nesusijusių sričių bendrosioms žinioms, įsisavinamoms iš socialinės ir kultūrinės aplinkos. Pagrindiniai tyrimo klausimai: • Ar jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų bendrasis išprusimas gali būti apibrėžtas kaip psichometrinis konstruktas? • Kokio semantinio turinio bei struktūros užduotys, sujungtos į bendrą testą, sudarytų patikimą ir validžią Lietuvos jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų bendrojo išprusimo skalę? • Kaip struktūriniu ir intensyvumo požiūriu bendrasis išprusimas reiškiasi Lietuvos jaunuolių ir jaunų suaugusiųjų populiacijoje? Disertaciniu tyrimu atskleista, kad: Bendrojo išprusimo pagrindą sudaranti bendrųjų žinių sistema yra gerai organizuotas ir funkcionalus tarpdisciplininis informacinis darinys – socializacijos proceso rezultatas. Bendrojo išprusimo pagrindą sudarančios sisteminės bendrosios žinios didesne dalimi yra asmenybės individualaus santykio su aplinka bei saviugdos produktas nei institucinio, pagrįsto formaliuoju ugdymo turiniu, mokymo rezultatas. Nustatyti aukšti abiejų bendrojo išprusimo testų patikimumo pagrindiniai rodikliai (Cronbach α: BIKT – 0,97, BITT – 0,98 ir Gutman Split-half: BIKT – 0,87, BITT – 0,93) liudija tai, jog testavimo rezultatai patikimai atspindi matuojamos savybės – bendrojo išprusimo (bendrųjų žinių) raiškos skirtumus. [Iš leidinio]
ENThe essence of the thesis is designing and validation of two new educational assessment tools, answering the socio-cultural conditions of Lithuania and meant for the measurement of the construct of comprehension-knowledge in youth (16-19) and young adults (20-40), including Comprehension-knowledge curriculum test (CKCT) and Comprehension-knowledge terminology test (CKTT). Comprehension-knowledge of the personality is considered to be one of the key components of human intellect in culture-related intellect theories. It has been proved that the peculiarities of individual knowledge determine the efficiency of separate cognitive processes as well as intellectual achievement in professional activities. The research object is comprehension-knowledge of youth and young adults in Lithuania. The research aims at revealing the qualities of the psychometric construct of comprehension-knowledge of Lithuanian youth and young adults, as well as provision of a theoretical substantiation and practical testing of the Lithuanian youth and young adults’ comprehension-knowledge assessment methods. The conclusions are as follows: • Comprehension-knowledge of Lithuanian youth and young adults is a homogeneous construct. • A personality with a high comprehension-knowledge expression level is characterized by a system of wide inter-subject elementary, but internalised and functional knowledge (“knowledge base”). • Systemic general knowledge is more a product of the person’s individual relation with the environment and self-education. • Comprehension-knowledge of the respondents in the population of Lithuanian youth and young adults and their professional-social status are interrelated features. [From the publication]
- Bendrojo ir techninio išprusimo sąveika / Ala Kovierienė. Pedagogika. 2003, 69, p. 106-111.
- Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio dalykų temų vertinimas: žinių išliekamosios vertės problema / Artūras Blinstrubas, Gediminas Merkys. Pedagogika. 2003, 69, p. 25-33.
- Computer literacy and psychological factors affecting its level / Diana Šaparniene, Gintaras Šaparnis. New dimensions in the development of society : proceedings of the international scientific conference, Jelgava (Latvia), 16-17 Jun. 2005 / editor-in chief M. Kruzmetra. Jelgava: LLU, 2005. P. 204-211.
- Faktorinis darbuotojo įsipareigojimą organizacijai matuojančių skalių validumas Lietuvos populiacijos atveju / Žaneta Kavaliauskienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010, Nr. 2 (18), p. 64-77.
- Ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko ugdomosios aplinkos tobulinimo modeliavimas tėvų refleksyviojo vaikų patirčių suvokimo koncepcijų kontekste / Ramunė Burškaitienė, Rytis Vilkonis. Tiltai. 2012, Nr. 4 (61), p. 165-173.
- Link between technical knowledge of the youth and their technical abilities: the role of gender / Ala Kovierienė. Informatics in education. 2010, Vol. 9, No. 1, p. 81-90.
- The Analysis of new educators' attitudes towards the possibilities of new technological gymnasiums to realize educating in philology as a premise for technological education / Ilona Skersienė, Nijolė Bankauskienė, Nijolė Čiučiulkienė. Social Education. 2005, t. 10, p. 222-235.
- Vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje diskursas : monografija / Rita Vaičekauskaitė ; Klaipėdos universitetas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. 217 p.
