Communicating democracy: the discourse of political leaders of the Baltic States
LTTerminas demokratija, kuris yra graikiškų žodžių demos („liaudis“) ir kratos („valdau“) junginys, pastaruoju metu įgijo dar vieną reikšmę – tai žmonių valia grindžiamas valstybės valdymo būdas. Komunikacija yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės elementų, o kalba – viena pagrindinių politinės komunikacijos įgyvendinimo priemonių. Baltijos valstybių politinių lyderių, konkrečiai – prezidentų, kurie atstovauja savo šalims, viešoji komunikacija per tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius buvo nukreipta į demokratijos idėją, pabrėžiant „grįžimo į Vakarus“, „grįžimo į Europą“ ir „grįžimo į demokratiją“ teminį aspektą kaip pagrindinius šių trijų valstybių nacionalinio identiteto elementus. Straipsnyje pateikiama Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentų kalbų, pasakytų per tris nepriklausomybės dešimtmečius, kritinė diskurso analizė, daugiausia dėmesio skiriant kalbinei demokratijos reprezentacijai ir diskursyviniam jos konstravimui. Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys, demokratija, tekstais paremta kritinė diskurso analizė, prezidentinis diskursas. [Iš leidinio]
ENThe term democracy, which is a compound noun consisting of two Greek words demos and kratos and standing for people and power, recently has acquired yet another meaning, that of a way of governing the state based on the will of people. Communication is one of the key elements of a democratic polity; whereas language serves as one of the key forms in the realisation of political communication. The public communication of political leaders of the Baltic States, specifically, the presidents as representative leaders, during the tree decades of restored independence has been focused on the idea of democracy, emphasizing the thematic areas of ‘returning to the West,’ ‘returning to Europe,’ and ‘returning to democracy’ as central elements of national identities of those states. The paper offers a corpus-assisted critical discourse analysis of presidential speeches given by the presidents of Estonia, Latvia and Lithuania during the three decades of independence with the focus on the linguistic representation and discursive construction of democracy. Keywords: Baltic States, democracy, corpus-assisted critical discourse analysis, presidential discourse. [From the publication]
- Claiming a great ancient imperial past as an identity element of a small modern nation. The case of Lithuania / Zenonas Norkus, Aelita Ambrulevičiūtė. National stereotyping, identity politics, European crises / editors: Jürgen Barkhoff and Joep Leerssen. Leiden ; Boston : Brill, 2021. P. 31-50.
- Explaining the success of non-partisan presidents in Lithuania / Mažvydas Jastramskis. East European politics. 2020, May, 1 pdf (21 p.).
- Keyword analysis in presidential rhetoric throughout hundred years of independence of Estonia, Latvia and Lithuania: corpus linguistic tools in critical discourse analysis / Līga Romāne-Kalniņa. Language for international communication: linking interdisciplinary perspectives. Vol. 3 / editor-in-chief Laura Karpinska. Riga: University of Latvia Press, 2020. P. 95-109.
- National identity in the contemporary Baltics : comparative quantitative analysis / Marharyta Fabrykant. Journal of Baltic studies. 2018, vol. 49, no. 3, p. 305-331.
- Presidents between national unity and ethnic divisions: public trust across the Baltic states / Kjetil Duvold and Thomas Sedelius. Journal of Baltic studies. 2023, vol. 54, no. 2, p. 175-196.
- The Baltic States from the Soviet Union to the European Union : identity, discourse and power in the post-communist transition of Estonia, Latvia and Lithuania / Richard C. M. Mole. London ; Routledge, 2012. xviii, 196 p.
