Mnemonic conflicts and cooperation in memory politics: development of narratives about historical traumas in Lithuania after 1991

LTStraipsnio objektas – labiausiai matomi pasakojimai apie Lietuvos traumines patirtis – stalinines deportacijas, partizaninį karą ir Holokaustą. Šios hegemoninės trauminės patirtys buvo ypač svarbios nuo 1991 metų formuojant Lietuvos valstybingumą. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje susiformavo „atskiros atmintys“ – sovietinių nusikaltimų , siejamų su sovietinėmis deportacijomis ir partizaniniu karu, bei Holokausto. Šios atmintys, siejamos su konkrečiais režimais, persipina ir neretai konfrontuoja. Kaip vystėsi režimai, susiję su šiomis hegemoninėmis atmintimis? Kurie veikėjai paveikė jų vystymąsi atskiromis trajektorijomis? Kaip konfliktavo šie atminties režimai, kokios šių konfliktų pasekmės? Ar įmanoma Lietuvoje daugiakryptė atmintis, kai įvairios trauminės patirtys kalbasi tarpusavyje? Straipsnio tikslas ir yra apžvelgti Lietuvoje dominuojančius atminties režimus ir įvertinti jų įtaką Lietuvos valstybingumo vystymuisi. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad geopolitiniai procesai ir tarptautiniai veikėjai daro didelę įtaką mnemoniniams, arba atminties, konfliktams ir bendradarbiavimui lokaliu lygmeniu. Lietuvos atvejo analizė parodė, kad pagrindiniai geopolitiniai pokyčiai sutapo su naujų pasakojimų apie traumines patirtis atsiradimu. Tarptautinių veikėjų dalyvavimas kuriant šiuos pasakojimus tapo ir atminties konfliktų, ir bendradarbiavimo priežastimi. Reikšminiai žodžiai: atminties konfliktas, bendradarbiavimas atminties politikoje, istorinė trauma, deportacijos, Holokaustas, partizaninis karas, Lietuva. [Iš leidinio]

ENThis article is focused on the most visible narratives about Lithuania’s trauma experiences-deportations under Stalin, the anti-Soviet partisan war and the Holocaust. These hegemonic traumatic experiences were essential for the processes of Lithuanian statehood since 1991. ‘Separate memories’ about the Soviet crimes, associated with the deportations under Stalin and anti-Soviet partisan war, and the Holocaust, were developed in Lithuania. Even though these memories are associated with separate memory regimes, they intersect and often conflict with each other. How were memory regimes, associated with these hegemonic memories, develop? Which actors affected the development of these regimes in separate trajectories? How did these memory regimes get into conflict, and what were the consequences of these conflicts? Is multidirectional memory, when different traumatic experiences ‘talk’ to each other, possible in Lithuania? The goal of the article is to survey the dominant memory regimes in Lithuania and assess their influence on the development of the Lithuanian statehood. The main research findings highlight the importance of geopolitical developments and international actors for the processes of mnemonic conflicts and mnemonic cooperation locally. In the case of Lithuania, major geopolitical developments coincided with the creation of major trauma narratives. The participation of international actors in the creation of major trauma narratives has resulted in both mnemonic conflicts and mnemonic cooperation. Keywords: mnemonic conflict, mnemonic cooperation, historical trauma, deportations, Holocaust, anti-Soviet partisan war, Lithuania. [From the publication]

• Activist memory and human rights: the commemoration of the Roma genocide in Lithuania / Dovilė Budrytė. Darbai ir dienos 2022, t. 77, p. 123-142.
• Conflicting memories : the reception of the Holocaust in Lithuania / Saulius Sužiedėlis and Šarūnas Liekis. Bringing the dark past to light: the reception of the Holocaust in postcommunist Europe. Lincoln: University of Nebraska Press, 2013. P. 319-351.
• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. 263 p.
• Jono Noreikos-Generolo Vėtros biografijos kontroversijos / Alfredas Rukšėnas. Genocidas ir rezistencija. 2016, 1 (39), p. 39-64.
• Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos ir atmintys. Apie tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejui / Agnė Jurgelėnaitė, Darius Žiemelis. Parlamento studijos 2022, Nr. 32, p. 108-118.
• Lietuvos romai : tarp istorijos ir atminties / Aušra Simoniukštytė. Lietuvos etnologija. 2007, 6 (15), p. 123-154.
• Maps of memory : trauma, identity and exile in deportation memoirs from the Baltic States / edited by Violeta Davoliūtė, Tomas Balkelis. Vilnius : Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. 246 p.
• Mediated memories: narratives and iconographies of the Holocaust in Lithuania / Gintarė Malinauskaitė. Marburg : Verlag Herder-Institut, 2019. VII, 300 p.
• Sovereign uncertainty and the dangers to liberalism at the Baltic frontier / Neringa Klumbytė. Slavic review. 2019, Vol. 78, no. 2, p. 12-23.
• Sovietiniai partizanai Lietuvoje, 1941-1944 m / Rimantas Zizas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 607 p.
• The International Commission for the Evaluation of the Crimes of the Nazi and Soviet Occupation Regimes in Lithuania: successes, challenges, perspectives / Saulius Sužiedėlis. Journal of Baltic studies. 2018, vol. 49, no. 1, p. 103-116.
• [The Nazi's granddaughter: how I discovered my grandfather was a war criminal. Silvia Foti] ; [Vėtra Lietaus šalyje: Jono Noreikos anūkės pasakojimas. Silvia Foti] : recenzija / Valdemaras Klumbys. Lithuanian Historical Studies. 2022, vol. 26, p. 218-224.
• The Transformation of Lithuanian memories of Soviet crimes to genocide recognition / Dovilė Sagatienė. International journal of transitional justice 2022, vol. 16, iss. 3, p. 1-10.
• Trauma ir kolektyvinė atmintis: sociokultūrinis aspektas / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 57-62.
• Valstybė ir atmintis: atminties kultūros ir jų reguliavimo būdai Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje / Alvydas Nikžentaitis. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 335 p.