Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kultūrinis kapitalas ir jo vystymasis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Socialiai pažeidžiamų asmenų kelias link aukštojo mokslo: kultūrinis kapitalas ir jo vystymasis
Alternative Title:
Path of socially vulnerable persons towards higher education: the cultural capital and its' formation
Authors:
Dilytė-Kotenko, Asta
In the Journal:
Viešoji politika ir administravimas [Public policy and administration]. 2023, t. 22, Nr. 3, p. 307-320
Subject Category:
LT
Aukštasis mokslas. Studijos / Higher education. Study; Socialinė struktūra / Social structure; Švietimas. Švietimo politika / Education. Education policy.
Summary / Abstract:

LTLygių galimybių švietimo sistemoje užtikrinimas ir švietimo prieinamumas pripažįstamos kaip vertingos priemonės mažinti nelygybei visuomenėje. Aukštojo mokslo prieinamumui gali daryti įtaką įvairūs veiksniai: instituciniai apribojimai, asmens socialinis, kultūrinis, ekonominis kapitalai. Švietimo lauke itin vertinamas kultūrinis kapitalas (kultūriniai objektai, kalbos kodai, elgesio manieros, pomėgiai, aukštosios kultūros vertinimas). Kuo labiau asmens šeimoje suformuotas kultūrinis kapitalas atitinka švietimo lauko reikalavimus, tuo didesnę grąžą (išsilavinimą, pasiekimus) jis gauna. Asmenys, kilę iš žemas pajamas turinčių šeimų, tautinių mažumų grupių, turintys negalią, taip pat tie, kurie gyvena kaimo vietovėse yra socialiai pažeidžiami švietimo lauke, nes dėl negalios, lėšų stokos šeimoje, gyvenamosios vietos ar tautybės (su tuo susijusių kalbos barjerų) neturėjo galimybių įgyti kultūrinio kapitalo šeimos aplinkoje. Straipsnio tikslas – nustatyti, koks yra socialiai pažeidžiamų asmenų, pasiekusių aukštąjį išsilavinimą, kultūrinis kapitalas ir kaip jis vystėsi. Tam tikslui pasiekti atliktas tyrimas – pusiau struktūruoti interviu su socialiai pažeidžiamais asmenimis, pasiekusiais aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad informantų kultūrinis kapitalas mokymosi pradžioje neatitiko švietimo lauko reikalavimų. Švietimo laukas reikalavo iš informantų aktyvaus dalyvavimo pamokose, pastangų mokytis, tobulėjimo, gero mokymosi, mokyklos taisyklių laikymosi, visuomeniškumo.Mokymosi pradžioje informantai turėjo mažai kultūrinių praktikų ir objektų, jiems buvo sudėtinga suprasti mokyklos normas, taisykles. Kultūrinis kapitalas mokymosi eigoje vystytas per: bendras praktikas su draugais, draugų ir šeimos palankias mokymuisi nuostatas, aplinkinių pavyzdį ir paskatinimą, naudojimąsi savo aplinkoje esamais kultūriniais ištekliais, knygų skaitymą, piešimą, grojimą muzikos instrumentais. Informantai dėjo daug pastangų mokytis, neatsilikti nuo bendraamžių, kontroliavo savo elgesį, slėpė savo socialinę kilmę, kad ji neišduotų jų kitoniškumo nuo bendraamžių, socialiniu aktyvumu demonstravo vertumą užimti aukštą poziciją švietimo lauke. Informantai formalaus ugdymo pabaigoje jau buvo pritaikę savo kultūrinį kapitalą prie švietimo lauko, nes jie gaudavo gerus įvertinimus, norėjo toliau tęsti mokymąsi ir studijuoti. Straipsnio rezultatai praplečia žinojimą apie kultūrinio kapitalo vystymo procesą, socialiai pažeidžiamų asmenų patirtį švietimo lauke. Reikšminiai žodžiai: socialiai pažeidžiami asmenys, kultūrinis kapitalas, švietimas, aukštasis mokslas. [Iš leidinio]

ENEqual opportunities in the education system is a valuable measure for reducing inequality in society. Individuals from low-income families, ethnic minority groups, living in rural areas, persons with disabilities may experience difficulties in education due to lack of cultural capital. They are understood as socially vulnerable persons in this article. The purpose of the article is to determine the cultural capital of socially vulnerable persons who achieved higher education, and how it developed. To achieve that goal, a study was conducted that uses semi-structured interviews with socially vulnerable persons who have achieved higher education. The results of the study show that the cultural capital of informant’s did not meet the requirements of the educational field (for example, requirement to comply with norms and rules, show effort to learn, actively participate in lessons) at the beginning of their education. Informants had just a few cultural practices and objects, they didn’t understand school norms and rules. In the course of learning their cultural capital was developed through: shared practices with friends, positive example and encouragement of their friends and family, usage of existing cultural objects in one’s environment, cultural practises. Informants had to put a lot of effort into learning and limit themselves, hide their social origin so that it would not betray their difference from their peers. At the end of formal education, informants had already adapted their cultural capital to the field of education (they received good grades, wanted to continue studying). The article expands the knowledge about the process of cultural capital development, the experience of socially vulnerable persons in the field of education. Keywords: socially vulnerable persons, cultural capital, education, higher education. [From the publication]

DOI:
10.5755/j01.ppaa.22.3.34244
ISSN:
1648-2603; 2029-2872
Subject:
Sociologija / Sociology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/105396
Updated:
2024-11-18 18:46:27
Metrics:
Views: 13
Export:
Download