Naujasis kriptoturto veiklos reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

LTStraipsnyje nagrinėjamos blokų grandinės technologijos pagrindu vykdomų veiklų, tokių kaip antai kriptovaliutos, išmaniosios sutartys, decentralizuotos autonominės organizacijos (DAO), decentralizuota finansų sistema (DeFi) ir nepakeičiamieji žetonai (NFT), keliamos didžiausios grėsmės ir susiję teisiniai iššūkiai. Analizuojamos naujos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir MiCA reglamento nuostatos. Prieinama prie išvados, kad naujasis nacionalinis reguliavimas turėtų veiksmingai prisidėti prie finansinių nusikalstamų veikų ir pinigų plovimo prevencijos, taip pat netiesiogiai pagerinti vartotojų teisių apsaugos lygį. Vis dėlto daugelis kriptovaliutų rinkai ir kitoms blokų grandinės technologijos panaudojimo formoms aktualių problemų lieka nesprendžiamos. Šias spragas iš dalies užpildys MiCA reglamentas, kuris turėtų sureguliuoti daugelį su kriptovaliutomis susijusių probleminių klausimų. Tačiau ir MiCA reglamentas nesukurs reikalingos apimties teisinio aiškumo kitoms nei kriptoturtas technologijos panaudojimo formoms. Šių išvadų pagrindu straipsnyje yra pateikiami pasiūlymai: i) unifikuoti išmaniosioms sutartims taikytinus principus tarptautiniu lygmeniu. Iki tol, kol tai bus padaryta, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis išmaniųjų sutarčių teisinį statusą; ii) Lietuvai imtis savarankiškos iniciatyvos ir vienai iš pirmųjų pasaulyje sukurti DAO pritaikytą teisinį reglamentavimą.Pagal analogiją būtų tikslinga pasinaudoti gerąja Vermonto ir Vajomingo valstijų patirtimi; iii) reguliuojant DeFi, tikslinga įpareigoti programuotojus, kuriančius išmaniąsias sutartis DeFI, protokoluose numatyti taisykles, kurios leistų kompetentingoms institucijoms atlikti veiksmingą DeFi organizacijų priežiūrą ir padėtų užtikrinti vartotojų teisių apsaugą; iv) reglamentuojant NFT, reikėtų vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu ir sukurti aiškius NFT klasifikavimo kriterijus. Turėtų būti aiškiai apibrėžta autorių ir NFT turėtojų teisių apimtis. NFT turėtų būti įtraukta į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų taikymo apimtį, o NFT biržos turėtų tapti įpareigotaisiais subjektais. Pagrindiniai žodžiai: blokų grandinės technologija, kriptoturto reglamentavimas, MiCA reglamentas, išmaniosios sutartys, DAO, NFT, DeFi. [Iš leidinio]

ENThe paper examines the major threats and the related legal challenges posed by activities based on the blockchain technology, such as cryptocurrencies, smart contracts, Decentralised Autonomous Organisations (DAOs), the Decentralised Finance System (DeFi), and Non-Fungible Tokens (NFTs). In the light of practical findings, the provisions of the Lithuanian Law on the prevention of money laundering and terrorist financing and MiCA regulation are being analysed. The paper arrives at the conclusion that the new national law should effectively contribute to the prevention of financial crimes and money laundering, as well as indirectly improve the level of consumer protection. Nevertheless, a number of other issues topical for cryptocurrencies and other forms of the utilisation of the blockchain technology still remain unaddressed. Certain loopholes would be partly filled in by MiCA regulation that should regulate most of the challenging issues pertaining to cryptocurrencies. However, it will not create the required scope of legal certainty for other than cryptocurrencies forms of technology utilisation. On the basis of those conclusions, the following proposals are provided: i) to unify the principles applicable to smart contracts at the international level. Until this has been done, to supplement the Lithuanian Civil Code with provisions defining the legal status of smart contracts; ii) Lithuania should show initiative and be among the first countries globally that have introduced DAO specific regulation.In this quest, the country could learn from the experience of the States of Vermont and Wyoming, USA; iii) in terms of DeFi regulation, it is expedient to oblige programmers who create smart contracts to code them in a way that competent authorities would be able to efficiently supervise DeFi organizations and to ensure a high level of consumer protection; iv) in relation to NFTs regulation, the principle of ‘substance over form’ should be followed, and explicit criteria for the classification of NFTs should be determined. The scope of copyrights and rights belonging to NFTs holders should be clearly defined. NFTs should be expressly included in the scope of anti-money laundering and counter terrorist financing laws, whereas NFTs marketplaces should become obliged entities as per respective laws. Keywords: blockchain technology, regulation of crypto-assets, MiCA regulation, smart contracts, DAO, NFT, DeFi. [From the publication]