Mokinių patiriamas malonumas dalyvaujant fizinio ugdymo pamokose, suvokiama sportinė kompetencija ir fizinio ugdymo(si) aplinka

LTNemaža dalis vaikų ir paauglių nesilaiko fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sėdimas ir neaktyvus elgesys tęsiasi nuo vaikystės iki paauglystės ir pilnametystės. Fizinis ugdymas mokykloje dėl savo prieinamumo visiems mokinimas yra ypač reikšmingas ir gali sustiprinti mokinių vidinę motyvaciją ir įsitraukimą į fizinio aktyvumo veiklas. Svarbiais motyvaciniais veiksniais, didinančiais mokinių įsitraukimą į fizinio aktyvumo veiklas, laikomas malonumo patyrimas dalyvaujant fizinio aktyvumo veiklose ir suvokiama sportinė kompetencija. Fizinio ugdymo kontekste ypač pabrėžiama aukšto lygio suvoktos savo kompetencijos svarba, nes kuo mokinys jausis kompetentingesnis fizinio ugdymo srityje, tuo didesnė tikimybė, kad jis labiau norės dalyvauti fizinio ugdymo veiklose. Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti 7–10 klasių merginų ir vaikinų patiriamą malonumą dalyvaujant fizinio ugdymo pamokose, suvokiamą sportinę kompetenciją bei nustatyti, kaip tai susiję su fizinio ugdymo pamokos aplinkos kintamaisiais. Tyrime dalyvavo 799 Vilniaus miesto mokyklų 7–10 klasių mokiniai, iš jų 379 (47,4 proc.) vaikinai ir 420 (52,6 proc.) merginų. Duomenys buvo renkami taikant anoniminės anketinės apklausos metodą. Taikyta Suvoktos sportinės kompetencijos skalė (angl. Athletic competence; Self perception profile for adolescents), Suinteresuotumo / Malonumo skalė (angl. Interest/Enjoyment, Intrinsic Motivation Inventory) ir ESE modelio mokinių atsiliepimų apklausos trumpoji versija (angl. ESE Model Student Feedback Survey, short version).Statistinė duomenų analizė parodė, kad vaikinai geriau negu merginos vertino savo sportinę kompetenciją, labiau mėgavosi fizinio ugdymo pamokomis bei aukštesniais balais vertino fizinio ugdymo pamokos aplinkos dimensijas, susijusias ir su mokymu, ir su turiniu, planavimu, vertinimu. Aukštesniųjų klasių mokiniai lyginant su jaunesniais mokiniais geriau vertino savo sportinę kompetenciją bei su turiniu, planavimu, vertinimu susijusią ugdymo(si) aplinkos dimensiją. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp tirtų kintamųjų parodė, kad merginų imtyje šių rodiklių sąsajos yra stipresnės negu vaikinų imtyje. Tai rodo, kad siekiant didesnio paauglių, ypač merginų, įsitraukimo į fizinį aktyvumą, fizinio ugdymo pamokos aplinka turėtų būti nukreipta į geros psichologinės savijautos užtikrinimą, pozityvių emocijų išgyvenimą, tai didintų mokinių pasitikėjimą savo kompetencija ir stiprintų ketinimus būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą. Raktažodžiai: sportinė kompetencija, mokymo aplinka, fizinis ugdymas, mokymas, malonumas. [Iš leidinio]

ENHigh numbers of children and teenagers do not comply with physical activity recommendations. Sedentary and inactive behaviours continues from childhood through adolescence and adulthood. Physical education at school, due to its accessibility to all, is particularly significant and can strengthen students’ intrinsic motivation and involvement in physical activity activities. The experience of pleasure in participating in physical activities and perceived sports competence are considered important motivational factors that increase students’ involvement in physical activity activities. In the context of physical education, the importance of a high level of perceived self-competence is particularly emphasized, because the more competent a student feels in the field of physical education, the more likely he will be more willing to participate in physical education activities. The purpose of this study was to reveal the pleasure experienced by girls and boys in grades 7-10th in participating in physical education classes, their perceived athletic competence, and to determine how it is related to the physical education class environment. 799 7th-10th grade students of Vilnius city schools participated in the study, of which 379 (47.4 %) were boys, 420 (52.6 %) were girls. Data were collected using an anonymous questionnaire survey method, using instruments as follows: Athletic competence: Self-perception profile for adolescents; Interest / Enjoyment, Intrinsic Motivation Inventory and ESE Model Student Feedback Survey, short version.Statistical analysis of the data showed that boys rated their athletic competence better than girls, enjoyed physical education lessons more, and rated the environmental dimensions of physical education lessons with higher scores, related to teaching, content, planning, and evaluation. Compared to younger students, older students rated their athletic competence better and the dimension of the educational environment related to content, planning, and evaluation. The established correlations between the studied variables showed that in the sample of girls, the links between these indicators are stronger than in the sample of boys. This shows that in order to increase the involvement of teenagers, especially girls, in physical activity, the environment of the physical education class should be aimed at ensuring a good psychological well-being, experiencing positive emotions, which would increase students’ confidence in their competence and strengthen their intentions to be physically active throughout their lives. Keywords: athletic competence, learning environment, physical education, teaching, enjoyment. [From the publication]

• 5-8 klasių mokinių maloniam dalyvavimui įtaką darantys veiksniai per kūno kultūros pamoką / Evelina Petrylaitė, Arūnas Emeljanovas. Sporto mokslas. 2012, Nr. 3 (69), p. 63-69.
• Jaunųjų sportininkų, siekiančių aukšto meistriškumo, suvokiamos sportinės kompetencijos, savireguliacijos gebėjimų ir pasitenkinimo veikla sąsajos / Stanislav Sabaliauskas, Donatas Gražulis, Tomas Kaukėnas, Nelė Žilinskienė. Sporto mokslas 2023, Nr. 2 (104), p. 16-24.