Europos Sąjungos sausumos transporto politika: ekonominis pagrįstumas ir poveikis Lietuvai : disertacija

LTDarbo objektas: ES bendrosios transporto politikos kelių ir geležinkelio srityje keliamus tikslus, būdus jiems pasiekti, transporto raidos kryptis Europoje ir pasaulyje, bendrosios transporto politikos poveikį Lietuvos ekonominei, socialinei raidai ir transporto sektoriui. Analizės pjūviai: ES rekomenduojamų priemonių pagrįstumas transporto sistemos prasme, jų ekonominis bei socialinis poveikis. Pagrindinės išvados: 1. Sumažinti susisiekimo poreikį, nepakenkiant ekonominiam augimui, būdų nėra, o socialinė dilema nesisprendžia visuomenės naudai (šiomis prielaidomis grindžiama galimybė suardyti tiesioginę priklausomybę tarp BVP ir susisiekimo poreikio augimo). 2. Vyraujantys socioekonominiai veiksniai didina transporto poreikį, ypač lankstaus, santykinai greito ir pigaus. Šios tendencijos neutralizuoja joms sustabdyti skirtas politikos priemones. Todėl transporto išorinį poveikį mažinti prasminga tobulinant paklausias transporto rūšis. 3. Tradicinis viešasis transportas, nebeatgaus savo dalies modaliniame pasiskirstyme. Ši transporto rūšis gali būti sėkminga tik specifinėms, tiksliai numatytoms reikmėms, ir pasiekus didesnius greičius. 4. Remiantis ekspertine apklausa, stipriausias teigiamas integracijos veiksnys Lietuvai yra laisvas prekių judėjimas, o neigiami - aukštesni kuro akcizai, paslaugų ar prekių standartai. 5. Apklausos išvados sutampa su teorinės darbo dalies išvadomis. Patys stipriausi teigiami ir neigiami veiksniai transporto sistemai ir socioekonominei aplinkai ekspertų vertinami vienodai, taigi transporto sistemos plėtra nesupriešinama su socioekonomine aplinka. [Iš leidinio]

ENSubject of the research: review of the general objectives of EU common transport policy in road and railway traffic, methods for achieving these objectives, developmental trends of European and global transport development, impact of the common transport policy on the development of Lithuania’s socio-economic and transport sectors. Sections of the analysis: reasonability of EU recommended measures for a transport framework and the economic and social impact thereof. Key findings: 1. There is no way to reduce the demand for communication without affecting economic growth, while the social dilemma does not offer a solution beneficial to the public. 2. The prevailing socio-economic factors increase the demand for flexible, relatively rapid and cheap transport. All these tendencies neutralise policy measures aimed at halting them. Thus, an external demand for transport could be reduced by improving popular means of transport. 3. Conventional public transport will not regain its niche in the modular distribution. It may be efficient only to specific, precisely defined needs, provided higher speed is achieved. 4. On the basis of opinions of experts interviewed, the strongest positive integration factor for Lithuania is free movement of goods, while the negative ones include higher excise duties on fuel and higher standards for services and goods. 5. The findings of the survey reiterate the conclusions of the theoretical part of the work. The strongest factors, both positive and negative, for a transport framework and socio-economic environment are equally assessed by experts, thus the development of a transport framework is not juxtaposed to the socio-economic environment.