Europos Sąjungos bendro gynybos identiteto problema : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama Europos Sąjungos (ES) gynybos politikos plėtotės problematika ir yra siekiama nustatyti, ar ES gali formuotis bendras gynybos identitetas, kuris yra pripažįstamas svarbia prielaida tolimesnei ES gynybinės sąjungos ir Europos saugumo ir gynybos politikos plėtotei. Disertacijos teoriniu ES gynybos identiteto tyrimo pagrindu yra pasirenkama socialinio konstruktyvizmo tarptautinių santykių prieiga. Remiantis šios prieigos prielaidomis yra konstruojamas teorinis gynybos identiteto analizės modelis. Disertacijoje yra išgryninamas gynybos identiteto apibrėžimas bei nustatomas gynybos identiteto apibrėžimo santykis su kitomis tarptautinių santykių ir saugumo tyrimuose naudojamomis sąvokomis, apibrėžiančiomis valstybės sampratas, lūkesčius bei elgseną susijusią su karinio instrumento naudojimu: strategine kultūra, karine kultūra ir tarptautinio veikėjo identitetu. Disertacijoje taip pat yra apibrėžiama bendro (kolektyvinio) gynybos identiteto sąvoka bei nustatomi jo pagrindiniai bruožai. Šių teorinių prielaidų pagrindu yra sukonstruojami pagrindiniai gynybos identiteto tyrimo kintamieji ir apibrėžiamos konkrečios kintamųjų reikšmės sudarančios sąlygas įvertinti bendro gynybos identiteto formavimosi galimybes. Naudojantis sukonstruotu teoriniu modeliu disertacijoje yra atliekama empirinė ES bendro gynybos identiteto formavimosi galimybių analizė, kuri atskleidžia ribotas ES bendro gynybos identiteto galimybes ir parodo pagrindines kliūtis trukdančias šiam identitetui formuotis ES ir jos valstybėse narėse. [Iš leidinio]

ENThe thesis analyses the problem of EU defence policy development and seeks to determine whether the EU is able to provide grounds for the formation of a common defence policy which is an important precondition for a further EU defence policy development. Access to social constructivism of international relations has been chosen for the theoretical study into the EU defence policy. Based on the presumption of this access, a defence policy analysis model has been drawn up. The thesis gives a clearer understanding of the defence policy and establishes a relationship between this definition and other definitions used in the studies of international relations and defence, which define the state concepts, expectations and behaviour related to the use of military tools: strategic culture, military culture, and the identity of an international agent. Moreover, a common (collective) notion of the defence policy and its main features has been defined in the thesis. Based on these theoretical suppositions, the main variables of the defence policy research and their principal meanings have been established, which provide relevant conditions to assess possibilities of the common defence policy formation. Also, based on the theoretical model, empirical feasibility study into the possibilities of the common EU defence policy formation has been carried out, which allows showing limits and the main hindrances to the common EU defence policy formation in the EU member states.