Teismo ekspertizės išvadų klasifikavimas

LTTeoriniu ir praktiniu lygmenimis pripažįstama, kad pagrindinis teisingumo nustatymo etapas - įrodinėjimo procesas; jo metu yra renkama, fiksuojama, tikrinama ir vertinama įrodomoji informacija, kuri teisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu yra pagrindas teismo sprendimo priėmimui. Kintant socialinei, teisinei aplinkai, tobulėjant ir vystantis teisinei sąmonei, kinta ir atskirų įrodomosios informacijos rūšių reikšmė procesinių sprendimų priėmimui. Gan ilgai įrodymų karaliene laikytas įtariamojo / kaltinamojo prisipažinimas užleidžia vietą kitoms įrodomosios informacijos rūšims. Prioritetine palaipsniui tampa teismo ekspertizės išvados. Atlikta bylų tyrimo ir nagrinėjimo praktikos analizė rodo, kad sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrime sprendimai nepriimami, neturint teismo ekspertizės išvadų, kitose nusikaltimų ir nusižengimų grupėse teismo ekspertizės išvados yra pagrindas priimti sprendimą kas antrame tyrime. Šiame straipsnyje nenagrinėsime teismo ekspertizės išvados sampratos, laikydami ją procesiniu dokumentu - ekspertizės aktu (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Jame užfiksuoti tyrimų, atliktų naudojant tam tikros mokslo, technikos, amato ar kitos srities specialias žinias, eiga ir rezultatai - sudedamoji dalis, kurioje suformuluota eksperto(-ų) išvada pateiktais klausimais. [Iš straipsnio, p. 375]