LTŠiame straipsnyje atskleidžiamas įtariamojo teisės į gynybą turinys ikiteisminio tyrimo stadijoje. Autorės manymu, teisės į gynybą svarba ikiteisminiame tyri me grindžiama dviem aspektais, ją lemia paties ikiteisminio tyrimo specifika. Pirma, ikiteisminio tyrimo stadija svarbi dėl teisminės stadijos perspektyvos, garantuojant teisingą bei sąžiningą procesą. Teisminio nagrinėjimo stadijoje priimami procesiniai sprendimai, remiantis ikiteisminio tyrimo rezultatais, faktais bei aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas pareikštas kaltinimas (užbaigus ikiteisminį tyrimą), tam tikrais duomenimis, surinktais iki teismo. Būtent ikiteisminio tyrimo metu surenkama daugiausiai duomenų, kurie vėliau teismo sprendimu tampa įrodymais. Antra, tinkamas teisės į gynybą realizavimas bei proceso formos ir turinio reikalavimų laikymasis padeda jau pradinėje stadijoje išvengti pažeidimų, tai lemia sąžiningą teisminį nagrinėjimą. Todėl labai svarbu tiksliai apibrėžti teisės į gynybą turinį konkrečiame baudžiamojo proceso etape. Tai, savo ruožtu, palengvintų įtariamajam šios teisės suvokimą bei praktinį taikymą. Bet kuriame baudžiamojo proceso etape teisės į gynybą teisinis procesinis turinys suprantamas kaip įtariamojo procesinės subjektinės teisės gintis ir jo pareigų visuma. Minėto turinio konkretizavimas lemia įtariamojo procesinių subjektinių teisių ir pareigų pažinimą. [Iš straipsnio, p. 218]