LTSvarbiausias šiuolaikinio baudžiamojo proceso tikslas - teisinės tvarkos, kuri sutrikdoma pažeidus baudžiamąjį įstatymą, atkūrimas ar, kitaip tariant, socialinio konflikto, kurį sukelia nusikalstama veika, išsprendimas. To neįmanoma pasiekti, jei baudžiamajame procese nesukuriama pasitikėjimo teismu ir teisingumu atmofera. Baudžiamasis procesas praranda savo prasmę ir legitimumą, jei jis tenkina tik baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo institucijas, bet nuvilia ir nukentėjusįjį, ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį. Vien dėl to, kad yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, įtariamasis (kaltinamasis) negali tapti (būti paverčiamas) valstybės institucijų (pareigūnų) „procesinio“ elgesio auka. Pastaraisiais metais atlikti baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo institucijų veiklos kriminologiniai tyrimai konstatavo aiškų privačių baudžiamojo proceso dalyvių - tiek prievarta į procesą įtrauktų (įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų), tiek savo iniciatyva į jį įstojusių (pvz., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų) nepasitenkinimą Lietuvos baudžiamąja justicija. Optimizmu nespinduliuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei visuomenės nuomonė. Įdomu tai, kad ir kriminologai, ir bendruomenė pagrindine nepasitikėjimo teismais priežastimi įvardija ne galutinio teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) neteisingumą, o formą, kuria baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo institucijų pareigūnai bendrauja su privačiais asmenimis. [Iš straipsnio, p. 135]