LTDarbe pateiktas sisteminis požiūris į gyventojų pajamas, paremtas gerovės maksimizavimo funkcija, kaip svarbiausiąja galutinio gamybos tikslo - žmogaus, jo kaip asmenybės, vystymosi – realizacijos prielaida, yra svarus indėlis į ekonomikos mokslą, kuriame daugelio autorių nuomone, iki šiol per mažai dėmesio yra skiriama gyventojų pajamų problematikai. Disertacijos mokslinių tyrimų objektas yra gyventojų pajamų lygis, struktūra ir diferenciacija. Remiantis gyventojų pajamų sampratos ir jų tyrimo teorinėmis metodologinėmis nuostatomis siekiama nustatyti pagrindinius gyventojų pajamų formavimosi mechanizmus, jų tarpusavio sąveiką bei vystymosi tendencijas ir apibrėžti pagrindines gyventojų pajamų lygio, struktūros ir diferenciacijos normalizavimo kryptis Lietuvoje. Darbe taikytas abstraktus teorinis metodas, sisteminė, lyginamoji ir loginė analizė, naudojami aprašomosios statistikos metodai, hipotezių tikrinimas, laiko eilutės, koreliacinė ir regresinė analizė. Tyrimo pagrindą sudarė Statistikos departamento prie LR Vyriausybės Namų ūkių biudžetų tyrimų 1996 – 2000 m. duomenys. Taip pat buvo naudojami ir kitų šalies institucijų (Valstybinio socialinio darudimo fondo, Lietuvos darbo biržos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo) statistiniai rodikliai bei kitų pasaulio šalių, tarptautinių organizacijų statistinė informacija. Atliekant tyrimą autorė naudojosi LR bei tarptautinių organizacijų norminiais aktais, norminių aktų projektais.
ENThe research gives a systemic approach to the income of the population based on the function of welfare maximisation, which is the major precondition for the most important end result of production – the self-realisation of a personality: this approach is an important contribution to the science of economics, which, in the opinion of many authors, has attached too little attention to the issues of the income of the population. The objective of the research of the doctoral thesis is the level, structure and differentiation of the income of the population. The concepts of income of the population and theoretical methodological provisions are used as the basis for defining the key mechanisms of formation of income of the population, interlink and developmental trends, as well as identifying the key trends of the level, structure and differentiation of the income of the population in Lithuania. The research used an abstract theoretical method, a systemic, comparative and logical analysis, methods of descriptive statistics, proving hypotheses, time lines, correlation and regressive analysis. The foundation of the research was made up of 1996-2000 data of research on household budgets conducted by the Department of Statistics under the Government of the Republic of Lithuania. In addition, statistical data of other national public bodies (State Social Insurance Fund, Lithuanian Labour Exchange, Mandatory Health Insurance Fund) and international statistics. During the research, the author used internal rules and regulations as well as drafts of Republic of Lithuania and international organisations.