Moters vaidmuo tarpukario Vilniaus paveldosaugos sistemoje: lytis kaip socialinis statusas ir galios šaltinis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTTarpukariu Lenkijoje moterys turėjo tokias pačias pilietines teises kaip ir vyrai, jos galėjo balsuoti ir būti renkamos valstybiniuose rinkimuose, 1921 m. konstitucija neskirstė piliečių pagal lytį, nė viename paveldo teisės akte nebuvo įrašyta vyrų pirmenybė paveldosaugos procese. Apskritai šalyje daugėjo išsilavinusių moterų, studijuojančių universitetuose, imta jas įdarbinti akademijoje. Konstatuojama, kad augo moterų įtaka kultūros srityje, ypač literatūroje. Lenkijos meno mokyklose 40 proc. studentų buvo moterys. Vilniaus universitete studentės sudarė 32 proc. studijuojančiųjų, o jo humanitariniuose fakultetuose - 66 proc. (1934-1935 m.). Tačiau iš tikrųjų viskas buvo kur kas sudėtingiau ir kiekvienas čia išsakytas teiginys, kad ir mintis apie rinkimų teisę, turi išlygą: kai kuriuose regionuose balsavimas savivaldos rinkimuose moteris diskriminavo iki pat 1933 m. [Iš straipsnio, p. 70]

ENIn the interwar period, women in Poland enjoyed the same civil rights as men, including the right to vote and be elected in general elections. The constitution of 1921 did not separate citizens by gender, and not a single legal act related to heritage contained a mention of men’s priority in the heritage protection process. In general, the number of educated women studying in universities and employed in academia was increasing in the country. It is stated that women’s influence in the culture field, above all in literature, was markedly growing.6 40 percent of students in Poland’s art schools were women. In Vilnius University, women constituted 32 percent of all students, and 66 percent in the faculties of the humanities (1934-1935). [Extract, p. 71]