Moterų meninio išsilavinimo siekimas. Tarpukario Vilniaus kryptis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LT"Mes einam prieš Žemės sukimąsi" - ši frazė, nuskambėjusi tarpukariu Paryžiuje, puikiai apibūdina moterų menininkių kelią. Meninis švietimas buvo pirmoji kliūtis moterims stengiantis įsitvirtinti meno lauke. XIX-XX a. sandūroje dailiosios lyties atstovės, siekdamos meninio išsilavinimo, susidūrė su priešiška patriarchalinės visuomenės nuomone ir meninio švietimo sistemos ribotumu moterų atžvilgiu. Moterų meninio išsilavinimo siekį ribojo meno akademijų politika nepriimti moterų, eliminuoti jas kaip konkurentes iš ribotos meno rinkos arba suteikti tik dalinę prieigą prie trokštamo išsilavinimo. Daugiausia problemų kėlė gyvo modelio pamokos. Konservatyvioji visuomenės dalis bandė apsaugoti moterų moralę nuo pavojingų vaizdų ir praktikų (gyvo modelio pamokų), kurių metu klasėje pozuodavo nuogas modelis. Ši atskirtis nustūmė moteris nuo pagrindinių meno kūrinių avanscenos ir suteikė jų kūrybai diletantizmo atspalvį, pasireiškusį antraeiliais meno siužetais - natiurmortais ar peizažais. Dėl šių priežasčių ir patriarchalinės visuomenės noro apsaugoti ribotą meno rinką nuo nepageidaujamos konkurencijos moterys menininkės imtos vadinti bobomis tapytojomis. Visa tai apsunkino joms kelią įsitvirtinant profesionalaus meno pasaulyje, taip pat ir siekiant išsilavinimo. [Iš straipsnio, p. 56]

EN"We are going against the Earths spin!" - the phrase that was aired in the interwar period in Paris aptly describes the situation of women artists. Art education was the first obstacle for women trying to gain a foothold in the art field. At the turn of the 19th and 20th century, women seeking art education faced a hostile attitude from the patriarchal society and the limitations of the art education system in regard to women. The women’s efforts to seek art education were thwarted by the policy of women’s non-admittance to art academies, cutting them off or giving only partial access to art education. Classes with a live sitter caused the biggest problem. The conservative part of society tried to protect womens morals from harmful images and practices (classes with live sitters), involving the presence of a nude model in the classroom. This separation excluded women from the major subjects of art, and as a result, their work acquired a shade of dilettantism, which manifested itself in the predominance of secondary genres - still lifes or landscapes.6 Because of this reason and the aim of the patriarchal part of society to protect the limited art market from unwanted competition, women artists were labelled painter-broads? All that hindered women’s efforts to get established in the professional art field, starting with education. [Extract, p. 56]

• Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum / Algė Andriulytė ; iš lenkų kalbos vertė D. Balašaitienė, G. Židonis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 464 p.
• Pravėrus namų duris : moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - XX a. pradžioje / Olga Mastianica. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 344 p.
• Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje / Laima Laučkaitė ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas ; vertė Alfonsas Laučka. Vilnius : Baltos lankos, [2002]. 207 p.