Kaip sugrąžinti balsą nutildytoms tarpukario Vilniaus dailininkėms?

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTAlgės Andriulytės ir Ilonos Mažeikienės kuruota paroda, pristatanti tarpukario Vilniaus moterų dailininkių kūrybą, grąžina dabarčiai reikšmingą Lietuvos kultūros paveldo klodą. Kuratorių pasirinktas, regis, paprastas uždavinys į vieną vietą sutelkti Lietuvos atminties institucijose išlikusius lenkiškojo Vilniaus dvidešimtmečio artefaktus pasirodė novatoriškas, nes leido pirmą kartą parodyti nemažai iki šiol Lenkijos, juo labiau Lietuvos, dailės istorijos diskurse nefigūravusių kūrinių. Kita vertus, specifinis moterų dailės kontekstas padėjo naujai pamatyti jau žinomus paveikslus, fotografijas, grafikos atspaudus, paskatino ir leido pergalvoti atskirų menininkių reikšmę ir jų kūrybos vertę. Dalis parodoje eksponuotų kūrinių, kurie iki šiol vis dar gulėjo saugyklose ir buvo žinomi vien juos saugojusiems rinkinių kuratoriams, be jokios abejonės, pradės keliauti, pateks į kitas parodas, skirtas nebūtinai moterų dailei ir nebūtinai Vilniaus menui. Vis dėlto kita dalis eksponuotų artefaktų bus prisimenami išskirtinai retais atvejais, nes jiems stinga ir ryškesnio charakterio, ir meninės kokybės. Ar tikrai juos vertėjo traukti iš saugyklų, net jei to nepadarius nebūtų pasiektas vienas parodos tikslų - sutelkti ir pristatyti visą Lietuvoje išlikusį tarpukario Vilniaus dailininkių kūrybos korpusą? Ar šie blankūs kūriniai arba akivaizdžiai studentiški darbai neiškreipia bendro įspūdžio apie tarpukario Lietuvos moterų dailę jį sumenkindami?. [Iš straipsnio, p. 19]

ENThe exhibition presenting the works by female artists of interwar Vilnius, curated by Algė Andriulytė and Ilona Mažeikienė, reclaims for the present a significant layer of Lithuanian cultural heritage. The apparently simple aim declared by the curators — to collect the artefacts from the twenty years of Polish rule in Vilnius held in Lithuania’s memory institutions - seemed innovatory, as it allowed for the first time to bring to public view a considerable number of works not featured in the Polish, let alone Lithuanian, art history discourse. On the other hand, the specific context of womens art helped us to take a fresh look at the already known paintings, photographs and prints, encouraged and allowed us to rethink the significance of individual female artists and the value of their work. Some works shown at the exhibition, which have never been taken out of storage and thus have not been known to the majority of Researchers, will certainly begin to circulate and to be shown\n other exhibitions, not necessarily dedicated to womens and Vilnius art. However, another part of the exhibited artefacts will only be remembered in very rare cases, as they lack both a distinctive character and artistic quality. Was it really worth taking them out of storage, even though they were needed in order to achieve one of the exhibition’s aims to collect and bring to public view the entire corpus of Vilnius female artists of the interwar period? Don’t these bland or plainly student works distort and discredit the big picture of Lithuanian women’s art of the interwar period?. [Extract, p. 19]

• Amžininkų dailė nacionaliniuose rinkiniuose: Vilniaus dailės integravimas į Lietuvos meninį paveldą 1939-1944 m / Giedrė Jankevičiūtė. Meno istorijos studijos 2021, t. 10, p. 225-260.
• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Jung Wilne - żydowska grupa artystyczna / Joanna Lisek. Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2005. 238 p.
• Moterys dailininkės tarpukario Vilniuje / Algė Andriulytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 101-137.
• (Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai : parodos katalogas, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018 m. liepos 12 d. - rugsėjo 16 d. / sudarytojai. Vilnius : Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018. 79 p.