Lietuvos partizanų Dainavos apygarda 1944-1952 metais.

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTApie Lietuvos ginkluotą pasipriešinimą, taip pat Dzūkijos partizanų kovą, parašyta nemažai mokslo darbų. Šios temos negalėjo apeiti netgi sovietinė istoriografija. Tautos laisvės kovoms sumenkinti buvo kuriamos specialios dokumentų skelbimo grupės, kompromituojamas pasipriešinimo okupantams judėjimas ir jo dalyviai. Šiąkovą norėta parodyti vienpusiškai ir iškreiptai kaip „klasių kovą“ su „pilietinio karo“ elementais, pabrėžiant tik tai, kas buvo naudinga sovietinio režimo diegiamai politikai ir ideologijai pagrįsti . Siekiant iškreipti laisvės kovas ir sukompromituoti pasipriešinimo judėjimą bei jo dalyvius Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) iniciatyva, Lietuvos KP CK nurodžius, 1958 m. spalio 8 d. sudaroma Redakcija archyviniams dokumentams skelbti. Redakcija 1960-1976 m. išleido knygų seriją „Faktai kaltina“, kurioje sekant komunistinės ideologijos nuostatomis siekta paneigti laisvės kovų išsivaduojamąjį pobūdį, iškreipti partizaninės kovos tikslus, sukompromituoti partizanų vadus ir pačius kovos dalyvius. Dainavos apygardai skirtose knygose buvo pateikta nemažai tendencingai parinktų partizanų kovų faktų, baudžiamųjų bylų fragmentų. [Iš straipsnio, p. 13]

ENThe armed resistance struggle against Soviet occupation is a remarkable period in the history of Lithuania. It represented the Lithuanian nations fight for independence and democracy. The armed struggle started in 1944 when the USSR occupied Lithuania and lasted until 1953 when the last Lithuanian partisan units were anhilated. The struggle encompassed all of Lithuania including the Dzūkija region. By now a fair number of studies have appeared analyzing this struggle. Actually even Soviet historiography could not ignore the subject entirely. In order to discredit the struggle for freedom task groops were established with orders to prepare selective publications of documents which sought to compromise this struggle and its participants. The goal was to present this fight as a “class struggle” with elements of a “civil war”. Only those aspects were emphasized which were useful to the politics and ideology of the ruling Soviet class. One of the first objective reports about this armed struggle, first published abroad, was the book “The Partisans” by Juozas Lukša-Daumantas. The author was a leading participant in the struggle and contributed significantly to the establishment of a unified political program and leadership of the partisans . In his book J. Lukša-Daumantas relates the history of the establishment of a democratic resistance movement, describes the contribution that the partizans in Southern Lithuania including the Dainava region made in establishing an armed resistance movement and in forming its leadership. [Extract, p. 26]