Józefas Piłsudskis ir Lietuva

LTJozefas Pilsudskis gimė istorinės Lietuvos teritorijoje, lietuviškos kilmės senoje giminėje, ir daug kartų sakydavo, kad jaučiasi lietuviu. Tai reiškė, kad jautėsi tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tiek ir lenkų tautybės piliečiu. Turėjo labai silpnus ryšius su „lietuviškais lietuviais“, su lietuvių kultūra bei kalba ir dėl to nedaug žinojo apie lietuvių tautinio atgimimo sąjūdį. Neįvertino jo reikšmingumo ir pasiryžimo. Tačiau tai neturėjo įtakos jo vykdomai politikai Lietuvos atžvilgiu. Tai lėmėjo, kaip Lenkijos valstybininko, vykdoma politika, t. y. užtikrinti atgimusios Lenkijos valstybės saugumų, visų pirma, iš dviejų didžiųjų kaimyninių valstybių pusės. Sentimentas Lietuvai ir artimos giminystės jausmas su lietuviais turėjo mažiau įtakos jo tikslui, o daugiau būdui, kaip įgyvendinti savo politikų. Lietuvos politikų lūkesčių požiūriu lietuviams padarytos nuolaidos buvo nepakankamos, bet, atsižvelgiantį tuometinės Lenkijos politinės scenos ir lenkų - taip pat buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų - nuomones, šios nuolaidos buvo vertinamos labai griežtai - kaip pernelyg plačios ir nereikalingos. Jis norėjo sukurti bendrų Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o kai tai nepavyko, siekė užmegzti diplomatinius santykius tarp abiejų šalių. Savo veikloje visais įmanomais būdais stengėsi išvengti kovos ir kraujo praliejimo tarp lenkų ir lietuvių. Reikšminiai žodžiai: Jozefas Piłsudskis, Lietuva, Lenkija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas, Lenkijos ir Lietuvos santykiai. [Iš leidinio]

ENJózef Piłsudski was born on the historical territory of Lithuania, came from the old Lithuanian family and repeatedly stressed that he felt Lithuanian. This meant that he felt a citizen of the Grand Duchy of Lithuania, but of Polish nationality. He had very poor contact with “Lithuanian Lithuanians”, with Lithuanian culture and language, and his knowledge of the Lithuanian national revival movement was insufficient. He underestimated his significance and determination. However, this did not affect his policy towards Lithuania. It was a derivative of the policy he pursued as a Polish statesman, that is, ensuring the security of the reborn Polish state, primarily from both neighboring powers. Sentiment to Lithuania and a sense of close kinship with Lithuanians had less impact on the goal, and more on the way he tried to pursue his policy. From the point of view and expectations of Lithuanian politicians, the concessions he made towards Lithuanians were insufficient, while from the point of view of Poles they were assessed as too far-reaching. He wanted to create a joint Polish-Lithuanian state, when he failed, he sought to establish diplomatic relations between Poland and Lithuania. In his activities he tried at all costs to avoid fighting and bloodshed between Poles and Lithuanians. Key words: Józef Piłsudski, Lithuania, Poland, heritage of the Grand Duchy of Lithuania, Polish-Lithuanian relations. [From the publication]

• Lithuanian nationalism and the Vilnius question, 1883-1940 / Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas. Marburg : Verlag Herder-Institut, 2015. 236 p.
• Litwa Sienkiewicza, Piłsudskiego, Miłosza / Maciej Kledzik. Łomianki : Wydawnictwo LTW, 2015. 182 p.