LTXIX a. antroje pusėje- XX a. pirmoje pusėje dėl įvairių priežasčių nemaža lietuvių tautos dalis išsikėlė iš Lietuvos ir išsibarstė po pasaulį. Tačiau savo senosios Tėvynės niekuomet nepamiršo. Tėvynės vardan buvo stengiamasi palaikyti lietuvybę svetimame krašte telkiant tėvynainius į organizacijas, leidžiant lietuviškus laikraščius bei įvairius leidinius. Ne tik jautriai jie reaguodavo, bet ir praktiškais veiksmais atsiliepdavo į carinės Rusijos valdininkų daromas skriaudas lietuviams; atsiliepdavo į pačių Lietuvos visuomenės veikėjų pastangas lietuvinti ir kultūrinti kraštą, esantį caro ar kaizerio valdžioje. Formuojantis Lietuvos valstybingumui, o vėliau kylant pavojams tam valstybingumui, JAV lietuvių politinės srovės, įveikdamos savo ideologines ambicijas, rasdavo jėgų susivienyti ir bendromis jėgomis veikdavo, ginant Lietuvos reikalus. JAV lietuvių ir Lietuvos santykių istorijoje turime du puikiausius pavyzdžius. Pirmas, tai Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje susikūręs JAV lietuvių bendras Vykdomasis (Egzekutyvinis) komitetas, kuris rėmė Lietuvos valstybės susiformavimą 1918-1920 metais. Ir antras, tai 1941 metais susikūrusi Amerikos Lietuvių Taryba (toliau-ALT’as), kovojusi prieš Lietuvos okupacijas 1940-1990 metais. O dabar ALT’as veikia už Lietuvos valstybės įsitvirtinimą pasaulio politinėse struktūrose. Susitelkę JAV lietuviai nuveikė didžiulį politinį-propagandinį darbą, surinko nemažas sumas pinigų ir t.t. Taigi, išeivių vieninga veikla davė apčiuopiamus rezultatus, kurie atsispindėjo ne tik remiant Lietuvos reikalus, bet ir artinant skirtingų pažiūrų lietuvius ir įgyvendinant V.Kudirkos amžinojo himno žodžius. [Iš Įvado]