Ignas Jablonskis - Vakarų Lietuvos ankstyvųjų pilkapynų tyrinėtojas

LTStraipsnis skirtas aptarti ir įvertinti inžinieriaus, kraštotyrininko ir archeologo Igno Jablonskio (1911-1991) ankstyvojo metalų laikotarpio pilkapynų tyrinėjimus vakarų Lietuvoje, išanalizuoti tyrimų metu rastų medžiagų, saugomų Kretingos muziejuje, ir aptarti tolimesnių tyrimų galimybes. I. Jablonskis archeologinę veiklų pradėjo dar XX a. IV dešimtm. pabaigoje. Vykdant žemės reformų pastebėjęs ardomus archeologinius objektus dabartiniuose Kretingos ir Skuodo rajonuose, apie tai jis pranešė Vytauto Didžiojo kultūros muziejui. Reaguodamas į pranešimų, išsiaiškinti situacijos muziejus atsiuntė Pranų Baleniūnų. Žvalgydami ir kasinėdami 1939-1941 m. - P Baleniūnas ir I. Jablonskis surado keliolika naujų archeologinių objektų, tarp jų ir laidojimo paminklų. Vienas jų - 1940 m. kasinėtas Kurmaičių pilkapynas ir kapinynas. Archeologinę veiklų, taip pat pilkapynų paieškas, I. Jablonskis tęsė ir po karo. 1949-1986 m. jis surado 8 pilkapynus: Baubliuose, Gintaruose, Mosėdyje, Padvariuose, Sūdėnuose, Šlikiuose, Žvainiuose ir Auksūdyje. Lokalizavo atskirų pilkapių grupę Ėgliškėse. 7 savo aptiktus pilkapynus jis pats ir kasinėjo: rado įvairiai įrengtų degintinių kapų, keramikos ir kitų radinių, kurie suteikė daug naujos informacijos apie laidosenų vakarų Lietuvoje, bendruomenių paplitimų tyrinėtoje teritorijoje. Reikšminiai žodžiai: Ignas Jablonskis, pilkapiai, degintiniai kapai, vakarų Lietuva, ankstyvasis metalų laikotarpis. [Iš leidinio]