Neoficialieji Vilniaus choronimai - jaunimo kalbos atspindys

LTStraipsnyje aptariami neoficialieji Vilniaus choronimai pagal jų sudarymo būdus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad neoficialieji choronimai jaunimo kalboje sudaromi remiantis: 1) oficialiuoju choronimu (ar jo dalimi), plg. Fabai (Fabijoniškės), Baltuša (Baltupiai); 2) pavadinama vieta, plg. Bomžynas (Naujininkai): bomžynas (LKŽŽ, p. 90) ‘gyvena nepasiturintys žmonės’), Lušnynas (Kirtimai): lūšnynas (‘mikrorajone daug apgriuvusių namų’) ir 3) oficialiuoju choronimu ir pavadinama vieta, plg. Fabibiškės (Fabijoniškės) ← Fabi[jon]iškės + bibi[s], Seilėtekis (Saulėtekis) ← S[au]lėtekis + seilė. Jaunimo kalboje linkstama vartoti oficialiojo pavadinimo pagrindu sudaromų choronimų trumpąsias formas, atspindinčias kalbos ekonomijos dėsnius, nes kiekybiškai gausiausią pogrupį sudaro motyvuotieji neoficialieji choronimai, apimantys 56 % choronimų. Kitas reiškinys, svarbus sudarant naują pavadinimą, – poreikis suteikti pavadinimams emocinį, ekspresyvų atspalvį. Tai rodo asociacinio pagrindo pavadinimai, kurių užfiksuota mažiau – 36 %, ir kiti pavadinimai, apimantys 8 % visų neoficialiųjų choronimų. Reikšminiai žodžiai: neoficialieji choronimai; neoficialieji urbanonimai; choronimai; jaunimo kalba; urbanonimų sudarymo būdai. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the formation of unofficial choronyms in Vilnius based on their linguistic characteristics. The study reveals that unofficial choronyms are formed based on three main processes: 1) by deriving from official choronym or their parts, e.g. Fabai (derived from Fabijoniškės), Baltuša (from Baltupiai); 2) by using a named place as the basis, e.g. Bomžynas (Naujininkai): bomžynas (LKŽŽ 90) “where poor people live”), Lušnynas (Kirtimai): lūšnynas (“refers to many dilapidated houses in the district”); and 3) by combining an official choronym with a named place, like Fabibiškės (derived from Fabijoniškės) ← Fabi[jon]iškės + bibi[s], and Seilėtekis (from Saulėtekis) ← S[au]lėtekis + seilė. The trends in the spoken language of young people demonstrate a tendency to use short forms of the official name-based choronyms, reflecting principles of language economy. The largest subgroup in terms of numbers is motivated unofficial choronyms, accounting for 56 % of the examples. Another aspect important in the development of new names is the need to give names and imbue them with emotional and expressive qualities. Names based on associations make a smaller proportion (36 %), while the third group is the least common (8 %). Keywords: unofficial choronyms; unofficial urbanonyms; choronyms; youth language; the ways of forming choronyms. [From the publication]

• Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara / Daiva Murmulaitytė. Kalba ir kontekstai. 2018, t. 8 (1) p. 60-70.
• Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės / Daiva Sinkevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 315 p.
• Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje / Daiva Sinkevičiūtė. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 2, p. 317-341.
• Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu) : disertacija / Agnė Aleksaitė. Vilnius, 2022. 246 p.
• Lietuvos priesaginiai oikonimai : disertacija / Marija Razmukaitė. Vilnius, 1998. 133 lap.
• On slang urbanonyms in Latvia, Lithuania and Finland / Laimute Balode. Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste. Vilnius: Baltijos kopija, 2014. P. 59-68.
• Pirminiai, daugiskaitiniai ir galūninės darybos Lietuvos oikonimai iš hidronimų / Marija Razmukaitė. Lituanistica. 2008, Nr. 1, p. 60-72.