Middle-income trap and the Baltic States: common challenges, different strategies
LTStraipsnis analizuoja vidutinių pajamų spąstus Baltijos šalyse. Jame formuluojami trys argumentai. Pirma, teigiama, kad nors Baltijos šalys jau viršijo pajamų lygį, siejamą su vidutinių pajamų spąstais, ir toliau konverguoja su išsivysčiusių šalių ekonomikomis, jos vis dar gali susidurti su vidutinių pajamų spąstų grėsme, apibrėžiama kaip sunkumas užimti aukštesnės vertės pozicijas vertės grandinėje. Antra, straipsnis atskleidžia, kad dėl pastarojo meto transformacijų Baltijos šalyse susiformavo labai skirtingi augimo modeliai, o skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos tapo ryškiausi. Trečia, argumentuojama, kad augimo modelio skirtumai suponuoja skirtingas vidutinių pajamų spąstų keliamas grėsmes. Estija gali susidurti su grėsme, kad jos šuolis į informacinėmis ir ryšio technologijomis grįstų paslaugų specializaciją yra per ankstyvas ir nebus pajėgus užtikrinti išsivysčiusioms šalims artimo našumo lygio. O Lietuvai gresia pavojus nepajėgti transformuoti savo didelio apdirbamosios gamybos sektoriaus, siekti išsaugoti augimą iš darbui ir ištekliams imlių ekonominių sektorių, taip pat toliau naudojantis kaštų konkurencingumo teikiamais pranašumais plėsti diversifikaciją į vis naujus ekonominius sektorius, tačiau juose vis vien užimant mažesnės pridėtinės vertės pozicijas. Reikšminiai žodžiai: vidutinių pajamų spąstai, augimo modeliai, Baltijos šalys, lyginamoji politinė ekonomija. [Iš leidinio]
ENThe paper contributes to further advancing research on the middle-income trap in the Baltic States. It argues, first, that while the Baltic States have already surpassed income levels associated with the middle-income trap and continue converging with advanced economies, they still might face risks of the middle-income trap defined as a difficulty to move into higher value-added positions of the value chain. Second, the paper demonstrates that over the course of recent transformations, growth models of the Baltic States have become increasingly divergent with differences between Estonia and Lithuania being most pronounced. Third, it is argued, that growth model differences also imply different risks associated with the middle-income trap. Estonia faces a risk that its leapfrogging into specialisation of ICT-based services remains premature and incapable to deliver productivity levels comparable to those of advanced economies. Yet, Lithuania faces a risk of being incapable to upgrade its large manufacturing sector. Instead, it risks continuously sustaining labour-intensive export-led growth and further taking advantage of cost-competitiveness by diversifying into new industries while still performing lower value-added activities in them. Keywords: middle-income trap; growth models; Baltic States; comparative political economy. [From the publication]
- Adjustment under a currency peg: Estonia, Latvia and Lithuania during the global financial crisis 2008–09 / Catriona Purfield, Christoph Rosenberg. IMF working paper. 2010, WP/10/213, p. 1-35.
- Baltic Republics and the crisis of 2008–2011 / Rainer Kattel, Ringa Raudla. Europe-Asia studies. 2013, Vol. 65, no. 3, p. 426-449.
- Changes in class structures after the great recession: Estonia and Lithuania compared / Vaidas Morkevičius, Giedrius Žvaliauskas, Aelita Ambrulevičiūtė, Zenonas Norkus. Studies of transition states and societies 2020, Vol. 12, iss. 2, p. 3-18.
- Economic growth and convergence in the Baltic states: caught in a middle-income trap? / Karsten Staehr. Intereconomics. 2015, Vol. 50, iss. 5, p. 274–280.
- Fiscal consolidation and structural reforms in Lithuania in the period 2008-2012 : from grand ambitions to hectic firefighting / Vitalis Nakrošis, Ramūnas Vilpišauskas, Vytautas Kuokštis. International review of administrative sciences. 2015, Vol. 81, no. 3, p. 522–540.
- The Role of supply and demand factors for Lithuanian exports: an ARDL bounds testing approach / Thomas E.H. Notten. Pinigų studijos. 2012, Nr. 2, p. 20-39.
