Ekonominis balsavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sociologinė rinkėjų elgsenos analizė : disertacija

LTŠios disertacijos tikslas ištirti ekonomikos ir politikos tarpusavio sąveikos modelį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kreipiant dėmesį į ekonomikos poveikio rinkėjų elgesiui mechanizmą, rinkėjų elgesio socialinę motyvaciją ir socialinę determinaciją. Pirma darbo dalis skirta literatūros darbo tema aptarimui. Daugiausia dėmesio tenka tyrimų Vakarų šalyse analizei, kadangi pokomunistinių šalių tyrimai pakankamai negausūs. Kreipiamas dėmesys rinkėjų paramos – bausmės modeliui, visuomeninio ir egoistiško, bei retrospektyvinio ir perspektyvinio balsavimo motyvams atskleidimui. Antroji dalis skirta ekonominio balsavimo mechanizmui Lietuvoje tirti. Populiarumui modeliuoti pasirinkti Vyriausybės, Seimo ir Prezidento reitingai, pradedant 1996 – 2000 metų Seimo kadencija. Trečiojoje dalyje analizuojama rinkėjų pasirinkimo motyvacija ir vertinimų projekcija laike bei socialinė determinacija Baltijos šalyse. Valdžios vertinimų funkcijai tirti naudota logistinės regresijos metodas. Tyrimas parodė, kad dabartinės valdymo sistemos vertinimuose vyravo visuomeniškas retrospektyvinis balsavimas, vertinimų modeliuose svarbiausia socialinė dimensija. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe purpose of the thesis is to analyse the Lithuanian, Latvian and Estonian model of mutual interaction of economy and politics, paying attention to the mechanism of effect of economy on the electoral behaviour, social motivation of electoral behaviour and social determination. The first part of the thesis is dedicated to discussion of reference sources on the subject matter in question. Greatest attention is paid to the analysis of researches in western countries, since researches of the post-communist countries are rather sparse. Regard is paid to the model of electoral support-punishment, revelation of the motives of public and egoistic, retrospective and perspective voting. The second part is devoted to dealing with the mechanism of economic voting in Lithuania. Ratings of the Government, Seimas and the President, starting with the tenure of the Seimas of 1996 – 2000, are selected for modelling of popularity. The third part inquires unto motivation of electoral choice and the projection of assessments in time as well as social determination in the Baltic countries. The method of logistic regression is applied in the analysis of the function of the authority assessments. The survey showed that public retrospective voting prevails in the assessments of the current governance systems, while social dimension plays the key role in assessment models.

• Balsavimo pokyčiai Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose : makrolygmens analizė / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2011, Nr. 1 (61), p. 29-63.
• Politinė kultūra Lietuvoje : kur esame ir kur einame? / Algis Krupavičius. Valstybė žmogaus širdyje : tautos ir valstybės atskirtis / redaktorius Antanas Staponkus. Vilnius: "Kultūros" leidykla, 2011. P. 164-183.
• Pralaimėjimas, prilygintas laimėjimui : gero Andriaus Kubiliaus vyriausybės partijų pasirodymo Seimo rinkimuose priežastys / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2014, Nr. 1 (73), p. 36-66.