Klasikinės estetikos "įveika": Rytai, postmodernusis būvis ir populiarioji kultūra

LTŠiame straipsnyje aptariama postmoderniosios globalizacijos lemta vis intensyvėjanti kultūros ekonomikos plėtra ir įvairių pasaulio regionų kultūrų sąveika, taip pat kultūros ir meno produktų apykaita susiejama su dekonstrukcijos teigiamu visokių skyrimų bei priešingumų - šiuo atveju aukštosios ir populiariosios kultūros bei meno, Rytų ir Vakarų - sąlygiškumu. Kultūros ir meno produktų apykaita vyksta populiariosios kultūros pagrindu, todėl ją būtina įtraukti į estetinio teoretizavimo akiratį, „peržengiant" teorinius klasikinės estetikos rėmus. Esminę tokio peržengimo perspektyvą nurodo I. Kanto estetikos dekonstravimas (G. Deleuze'as, J. Derrida, P. de Manas, J.-F. Lyotard'as), iškeliantis didingumo kategorijos svarbą šiuolaikinio meno reiškinių suvokimui, taip pat G. Hėgelio požiūris į romantinį meną, kaip meno pasinaikinimą, kildinantis empirinės tikrovės estetizavimą ir bjaurumo žaismės galimybių lauką. Didingumo kategorija pritraukia būtinąjį klasikinės estetikos Kitą - tapsmo filosofijos tradiciją, populiariąją kultūrą ar apskritai Rytus. Teoriniams svarstymams pasitelkiamas šiuolaikinės japonų populiariosios kultūros, kuri yra persmelkta budistinės pasaulėvokos, pavyzdys. Esminiai žodžiai: budizmas, dekonstrukcija, didingumas, globalizacija, populiarioji kultūra, postmodernizmas, Rytai, suprekinimas, Vakarai. [Iš leidinio]

ENIn this article the author connects the context of culture economy and the increasing interaction of cultures under the condition of postmodern globalization with the necessity to transgress classical aesthetics as has been highlighted by deconstruction. Deconstruction stresses the importance of Kantian sublime. That transgression points to various Others of classical aesthetics - the tradition of philosophy of becoming, Oriental tradition, and popular culture. Thus the Kantian sublime can be used as a conceptual tool to deal with the Oriental aesthetic concepts and may help to draw into postmodern aesthetic theorizing Japanese popular culture artifacts which have the imprint of traditional Buddhist worldview. The importance of popular culture for aesthetics is justified by both Hegel ideas about romantic art as the end of art and the weakening of the modernist opposition between high (culture and art) and popular (culture and art) while the globalized culture market incessantly establishes new and erodes old distinctions in all spheres of culture production thus making the sublime spectacle of impossibility to grasp this everchanging flow of commodities. Key words: Buddhist worldview, commodification, deconstruction, globalization, popular culture, postmodernism, sublime, Occident, Orient. [From the publication p. 632]