LTŠioje monografijoje akcentuojamos profesinės veiklos nulemtos patirtys, lėmusios pedagogo individualius savaiminio mokymosi procesus. Remiantis informantų biografijomis, galima teigti, kad didelė dalis žmogaus gyvenimo etapų, žvelgiant į juos kaip į visumą, pateikia prasmingą kontekstą, padedantį suprasti pedagogų savaiminio mokymosi procesus profesinėje veikloje. Šioje monografijoje tyrimo mokslinio problemiškumo pagrindas detalizuojamas šiais klausimais: kokios sąlygos lemia pedagogų savaiminio mokymosi pasireiškimą profesinėje veikloje? Kokios intervencijos formos laikytinos tinkamiausiomis skatinant pedagogų savaiminį mokymąsi profesinėje veikloje? Tyrimo tikslas – žvelgiant iš biografinio diskurso perspektyvos, atskleisti pedagogo savaiminio mokymosi profesinėje veikloje procesualumą ir kontekstualumą. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimui naudotas biografinis-naratyvinis interviu, tyrimo duomenų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal Peirce (1991), grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin (1996) bei „formuluojančiąja interpretacija“ pagal Bohnsack (2014). Tyrimo dalyvių gyvenimo istorijos atskleidė, kokie reikšmingi resursai pedagogo savaiminio mokymosi veikloms egzistuoja biografinėmis sąlygomis. Šie resursai tampa pagrindu savaiminio mokymosi procesams pedagogų profesinėje veikloje.Mokymosi motyvacija, pažinimo interesai – siekis kompensuoti pedagoginio išsilavinimo trūkumą, išgyvenamas mokymosi prasmingumas, savirealizacijos siekis nulemia pedagogų savaiminio mokymosi procesus, atskleidžia jų ryšį su informantų biografijos individualumu. Išryškėję savaiminio mokymosi stiliai, kaip mokymasis veikiant, išbandant, mokymasis stebint, mokymasis skaitant – laikytini individualiais pedagogų mokymosi būdais, kurių pasireiškimui turi poveikį biografiniai socializacijos bei patyriminiai procesai. Pagrindinės sąvokos: pedagogų savaiminis mokymasis, pedagogų profesinė veikla, patirtinis mokymasis, biografinis diskursas. [Iš leidinio]
ENThis monograph focuses on the experience of professional activities that has led to individual informal learning processes. According to the biographies of the informants, it can be said that a large part of the stages of human life, as a whole, provides a meaningful context for understanding the informal processes of pedagogues s in their professional activities. In this monograph, the basis for the scientific problematicity of research is detailed in the following questions: What conditions determine the manifestation of the informal learning of pedagogues in the professional activity? What forms of intervention should be considered as the most appropriate for promoting pedagogues’ informal learning in professional life? The aim of the research is to reveal from the perspective of biographical discourse the procedurality and contextuality of the teacher’s informal learning in professional activities. Biographic- narrative interviews used to collect qualitative research data, research data analysis and results are based on the logic of constructing abduction theory according to Peirce (1991), the methodology of the underlying theory according to Strauss and Corbin (1996), and the “formulation interpretation” according to Bohnsack (2014). Research participants’ life stories have revealed what significant resources are becoming the basis for informal learning processes in pedagogues’ professional activities. Keywords: informal learning, pedagogue, professional activities, experience learning, biographical discourse. [From the publication]