XVII-XIX a. I pusės molinės pypkės Vilniuje ir Klaipėdoje europiniame kontekste : disertacija

LTTabakas Europoje paplito XVI a. iš Amerikos kaip vaistinių savybių turintis augalas. Tuo metu jis buvo auginamas didikų rūmų soduose, tyrinėtos jo gydomosios savybės, jis vertintas visų pirma dėl egzotiškumo. Laikai keitėsi ir tai, kas buvo geidžiama, nes egzotiška ar brangu, tapo plačiai vartojama, nes lengvai pasiekiama ir sukelia priklausomybę. Pypkės, kaip viena seniausių ir populiariausių tabako vartojimo priemonių, nuo XVI a. pabaigos per kelis dešimtmečius tapo masinio vartojimo preke didelėje dalyje Europos. Tą matome ir Lietuvoje: keliolika tūkstančių pypkių fragmentų yra rasta Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose. Darbo naujumas Molinės XVII–XIX a. I pusės pypkės yra gana naujas tyrimų objektas Lietuvos Naujųjų laikų archeologijoje. Nors mokslinėje literatūroje lietuvių kalba ir yra pasirodę keletas straipsnių šia tema, jų apimtis nebuvo didelė, o sprendžiamos problemos lokalios. Ši disertacija yra pirmas didesnės apimties tokio pobūdžio mokslinis darbas Lietuvoje. Dauguma jame sprendžiamų problemų ir analizuojamų klausimų yra keliami pirmą kartą. Darbo aktualumas Pasirinkta tema yra aktuali ir reikšminga visam Lietuvos archeologijos mokslui. Per paskutiniuosius tris dešimtmečius intensyviai vykdomi archeologiniai tyrimai Lietuvos miestų ir miestelių senamiesčiuose, pilių, dvarviečių, vienuolynų aplinkoje. Šių objektų chronologija dažniausiai apima XVI–XIX a., o tai priskiriama Naujųjų laikų ir net Naujausių laikų archeologijos laikotarpiui ir sutampa su nagrinėjamos temos chronologinėmis ribomis.Parengta disertacija yra aktuali siekiant geresnio šio laikotarpio pažinimo. Disertacija bus naudinga archeologams praktikams ir muziejininkams, kadangi iki šiol jokioje lietuviškoje mokslinėje archeologinėje literatūroje nėra plačiau apžvelgti, apibendrinti pypkių terminologijos, datavimo ir kiti klausimai. Atliktas tyrimas turėtų būti reikšmingas ir molinių pypkių tyrėjams visoje Europoje. Europiniame kontekste Lietuva ir visas Pietryčių Baltijos regionas užima gana originalią padėtį, kadangi buvusiose Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) žemėse ir jų artimoje kaimynystėje susidūrė Šiaurės Vakarų ir Pietryčių Europos pypkių gamybos tradicijos, o dabartinė Lietuvos teritorija skirtingais laikotarpiais buvo veikiama abiejų šių tradicijų, taigi ties jų susikirtimo riba. Tokia mišri regiono padėtis ir menkas pažinimo lygis tyrėjams kelia susidomėjimą, o gausesni tyrimai ir jų publikacijos gali suteikti daug naujų žinių apie pypkių rūkymo kultūrą ir jos sklaidą visoje Šiaurės Rytų Europoje. Tyrimo objektas – XVII–XIX a. I pusės molinių pypkių rūkymo kultūra Vilniuje ir Klaipėdoje. Šis darbas nėra komparatyvinė studija apie pypkių rūkymo raidą Vilniuje ir Klaipėdoje. Tai labiau kompleksinė molinių pypkių raidos istorija, kuri paremta detalia pypkių analize šiuose istorine ir kultūrine prasme labai skirtinguose miestuose.Tyrimo tikslas – nustatyti XVII–XIX a. I pusės molinių pypkių rūkymo kultūrą ir jos raidą Vilniuje ir Klaipėdoje, interpretuoti bei įvertinti surinktus duomenis europiniame kontekste. Tyrimo metodai Tyrimo objektas yra nevienodai ištirtas, turima skirtingos apimties empirinė medžiaga. Dėl šios priežasties tai lėmė metodologinį pliuralizmą, kai tiriant objektą buvo remiamasi indukcija, ją papildant dedukciniais metodais. Surinkta empirinė medžiaga buvo tyrinėjama daugiausia tipologiniu metodu. Tais atvejais, kai surinkti gausūs empiriniai duomenys buvo iš geografiškai ir chronologiškai vientiso komplekso, buvo taikomi ir pozityvistiniai metodai. Siekiant geresnių rezultatų, dėmesys buvo kreipiamas į visas radavietes, kuriose kultūrinio sluoksnio susidarymo laikotarpis yra nustatytas taikant stratigrafijos ir kitus archeologinių tyrimų metodus. Taigi, analizuojamos buvo ne tik pačios pypkės, bet ir archeologinių tyrimų ataskaitų duomenys. Susiejus tipologiniu tyrimų metodu gautus duomenis apie tiriamas pypkes su dedukciniais metodais ir įtraukus istorinį objekto kontekstą, buvo galima tiksliau nustatyti kai kurių pypkių chronologiją. Šiame darbe taip pat labai svarbus tyrimų objekto sociokultūrinis kontekstas. Siekiant išsamiau ir objektyviau išanalizuoti XVII–XIX a. I pusės pypkių rūkymo kultūrą Vilniuje ir Klaipėdoje bei susieti ją su Europoje vykusiais procesais, buvo analizuojami kontekstai, kurie galėjo paveikti pypkių rūkymo raidą. [eLABa]

ENTobacco spread in Europe from America in the 16th century as a medicinal plant. At that time it was cultivated in the gardens of aristocracy, its curative properties were explored and it was primarily treated through the prism of exoticism. Times changed and what had been desirable as exotic or expensive became a widespread phenomenon, readily accessible and addictive. The pipes, being one of the oldest and popular tobacco consumption items, turned into mass consumption commodity throughout a large part of Europe over several decades starting in the end of the 16th century. These developments were taking place in Lithuania as well: tens of thousands of clay pipe fragments have been found in Vilnius, Klaipėda and other cities of Lithuania. Novelty of the Research The 17th – early 19th century clay tobacco pipes constitute a novel object of research in Lithuanian archaeology covering the Modern Period. Notwithstanding the fact that a few articles on the topic have been published in Lithuanian language scientific literature, their scope, however, is small-scale while the problems touched upon are local. This thesis is the first larger-scale research work of this kind in Lithuania. Relevance of the Research The chosen topic is relevant and significant for the entire Lithuanian archaeological science. Over the past three decades, intensive archaeological research has been conducted in the historic districts of Lithuania’s cities and towns, and on the sites of castles, manor estates and monasteries. The chronology of these objects commonly covers a period of the 16th-19th century which falls under the Early Modern Period and even Late Modern Period archaeology and is concurrent with the time frame of the research topic.This thesis is relevant for a better understanding of the given period. This thesis will be useful for practising archaeologists and museum workers for the reason that a number of issues related to pipe terminology, dating and other themes have not as yet received any wider coverage and exposition in the scholarly publications in the field of Lithuanian archaeology. This research should be significant for the researchers of clay tobacco pipes throughout Europe as well. In European context Lithuania and the entire south-eastern Baltic sea region enjoy an outstanding position in view of the fact that the former Polish-Lithuanian Commonwealth (hereinafter referred to as the Commonwealth) and contiguous regions were an arena where pipemaking traditions of the north-western and south-eastern Europe met, while the present-day territory of Lithuania was affected by both traditions in different periods, hence situated in the contact zone. Such complex situation of the region and limited knowledge bolster an increased interest on the part of researchers, while more numerous studies and their publications can provide new knowledge about the pipe smoking culture and its spread throughout the north-eastern Europe. The research object is the clay tobacco pipe smoking culture in Vilnius and Klaipėda in the 17th – first half of the 19th century. This research is not a comparative study of the development of pipe smoking in these cities. It is rather a comprehensive history of the development of clay tobacco pipes relying on a detailed analysis of the tobacco pipes in Vilnius and Klaipėda which are very different cities in historical and cultural terms.The aim of this research is the identification and interpretation of the smoking culture of clay tobacco pipes and its development in Vilnius and Klaipėda in the period from the 17th century to the first half of the 19th century and the assessment of collected data in European context. The research object is unevenly researched while the extent of available empirical evidence is variable. This is a reason behind methodological pluralism when induction augmented by deductive methods is used for the purpose of research of an object. The collected empirical evidence was explored using mainly the typological method, while in the cases when numerous empirical data collected originated from geographically and chronologically continuous complex positivist methods were applied. To achieve improved results attention was paid to all archaeological sites where a period of the formation of the cultural layer was determined by applying stratigraphic and other archaeological research methods. Hence, an analysis was made not only of the tobacco pipes, but also of the data contained in archaeological reports. The integration of the data on the pipes under examination obtained using the method of typological analysis and the deductive methods and bringing in the historical context of an object enabled a more accurate identification of the chronology of some pipes. The sociocultural context of an object under investigation is also extremely important for the purpose of this thesis. In order to conduct a more detailed and objective analysis of the culture of pipe smoking in Vilnius and Klaipėda in the period from the 17th to the first half of the 19th century and to link it to the pan-European processes, an analysis was conducted of the contexts that could have affected the development of pipe smoking. [eLABa]