LTBaudžiamosios teisės ir proceso liberalizavimas atvėrė kelią vadinamosioms "alternatyvioms priemonėms”. Normos, leidžiančios tam tikromis sąlygomis pareigūnams nutraukti procesą, kai asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką yra žinomas, leidžia netaikyti tradicinės baudžiamojo proceso schemos: nusikaltimas – ikiteisminis tyrimas – teismo procesas – nuosprendžio vykdymas. Tikslingumo principas, kurio išraiška yra diskrecinis baudžiamasis persekiojimas, ilgą laiką šalies baudžiamojo proceso moksle buvo neigiamas. Taigi įstatymuose įteisinus atskiras diskrecinio baudžiamojo persekiojimo formas, tapo būtinas mokslinis šio instituto įvertinimas. Disertacijoje, remiantis teoriniais ir empiriniais metodais, yra analizuojami diskrecinio baudžiamojo persekiojimo teoriniai pagrindai ir diskrecinio baudžiamojo persekiojimo taikymo problemos Lietuvoje. Analizuojant šio instituto teorinius pagrindus, disertacijoje aptarta tikslingumo principo raida, uždaviniai ir plitimo tendencijos, taip pat diskrecinio baudžiamojo persekiojimo kriterijai, prokuroro diskrecinės valdžios kontrolės mechanizmai bei šio instituto santykis su baudžiamojo proceso principais. Antroje disertacijos dalyje tiriamos konkrečios diskrecinio baudžiamojo persekiojimo formos, taikomos Lietuvoje: nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas; asmenų, bendradarbiaujančių su teisėsaugos institucijomis, diskrecinis baudžiamasis persekiojimas. Taip pat sistemiškai analizuojamos kitose šalyse taikomos diskrecinio baudžiamojo persekiojimo formos ir jų taikymo galimybės Lietuvoje: mediacija, transakcija, įspėjimas ir kitos. [Iš leidinio]
ENLiberalisation of criminal law and procedure the door for “alternative measures”. Legal regulations, enabling officers to abort the procedure in certain cases, when the person who presumably committed criminal act is known, allow non-application of conventional scheme of criminal procedure: offence – pre-trial investigation – judicial procedure – carrying of sentence. The principle of expedience, expression of which is discretionary punitive prosecution, was for a long time negated in the science of criminal procedure, making the assessment of this institution urgent. The thesis analyses theoretical background of discretionary punitive prosecution and the problems of application of discretionary punitive prosecution in Lithuania with reference to theoretical and empirical methods. Analysis of theoretical background of the institution includes discussion of development of the principle of expedience, goals and tendencies of spread, s well as criteria of discretionary punitive prosecution, control mechanisms of prosecutor’s discretionary power and relation of the institution with the principles of criminal procedure. The second part of the thesis looks into specific forms of discretionary punitive prosecution applicable in Lithuania: conciliation of the aggrieved and the causer; discretionary punitive prosecution of persons cooperating with law enforcement institutions. Forms of discretionary punitive prosecution applicable in other countries and possibilities of their application in Lithuania – mediation, transaction, notices, etc. – are also analysed in a systematic manner.