Polonizacja

LTPolonizaciją reikėtų suprasti ne tik siaurąją prasme, kaip dalies Lietuvos visuomenės kalbinį nutautėjimą, bet ir plačiąja prasme, kaip europietiškos civilizacijos įsisavinimą per lenkišką jos modelį. Lenkijos politinis, kultūrinis, vėliau ekonominis poveikis Lietuvos valstybei ir visuomenei nebuvo staigus ir trumpalaikis, jis tęsėsi ilgus šimtmečius, palaipsniui įtakodamas visas gyvenimo sritis. Pirmieji Lietuvos ir lietuvių ryšiai (antpuoliai, dinastinės santuokos) su Lenkija ir lenkais prasidėjo XIII a. pabaigoje. Po Lietuvos krikšto lenkų teisinė samprata lėmė esamos padėties reglamentavimą įstatymais. XV a. privilegijos perkėlė į Lietuvos sąlygas lenkiškąją leno teisę, įvedė lenkiškuosius valdymo etalonus, padėjo pagrindus lenkiškajam bajorijos luomo modeliui Lietuvoje įsitvirtinti. Valakų reformos metu perkeltas lenkiško ūkininkavimo modelis susidūrė su jį adaptuoti pasirengusius Lietuvos ūkiu. XVI a. antrojoje pusėje pagal Lenkijos analogą buvo pertvarkytas administracinis teritorinis valstybės padalinimas su vaivadijomis ir pavietais, valdymo pareigybių bei dignitorių sistema, susikūrė analogiška lenkiškai bajorų luomo atstovavimo sistema su panašia struktūra. Galima kalbėti apie vokiečių miesto teisės įtaką Lietuvos miestiečiams per lenkų tarpininką, bažnytinės struktūros formavimąsi lenkiškuoju pavyzdžiu. XVI a. pabaigoje – XVII a. lenkų kalba įsitvirtino dvasiniame, politiniame ir kasdieniniame gyvenime. Apšvietos amžiuje bajoriškoji lietuvių tauta ėmė prarasti atskiros politinės tautos savybes, formavosi lenkų makrotauta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Polonizacija.

ENPolonisation should be discussed not only in its narrow meaning, as a linguistic denationalisation of a part of Lithuania, but also in its wide sense as the assimilation of the European civilisation via its Polish model. The political, cultural and later also economic impact of Poland to the Lithuanian state and society was not sudden and brief; it lasted for several centuries, by continuously affecting all spheres of life. The first relations of Lithuania and Lithuanians (onslaughts, dynastic marriages) with Poland and Poles began in the end of the 13th century. After the Lithuanian baptising the Polish legal concept determined the regulation of existing situation by legislation. In the 15th century, privileges transferred the Polish right of lien into Lithuanian conditions, introduced the Polish administrative models, prepared the foundation for the establishment of Polish nobility in Lithuania. During the valakas land reform, the transferred Polish economic model faced with Lithuanian economy ready to adapt it. In the second half of the 16th century the administrative territorial state division was rearranged according to the Polish analogue covering the voivodships and pavietai, the system of management positions and dignitors, and the nobility caste representation system with a similar structure analogous to that in Poland. In the beginning of the 16th century – 17th-century Polish became a prevailing language in spiritual, political and daily life. In the Enlightenment age, the noble Lithuanian nation began to lose the features of a separate political nation, and the formation of a Polish macro-nation began.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History