Ponų Nagurskių stalas ir maitinimosi papročiai

LTTurtingas Nagurskių giminės rašytinis palikimas leidžia istorikui pasekti ir atkurti provincijos aristokratų šeimos kasdieninę buitį, įpročius, netgi tarpusavio santykius. Kasdienybės refleksija demistifikuoja ir priartina kadaise gyvenusius žmones, iš istorinių herojų juos paverčia paprastais „mirtingaisiais“. Visais laikais valgis buvo ne tik išgyvenimo būtinybė, bet ir malonumas, džiaugsmas. Žinoma, kasdien suteikti sau malonumą, mėgautis geru maistu galėjo tik pasiturinčių sluoksnių žmonės. Gausus stalas turėjo demonstruoti visuomeninę padėtį, ir buvo tarsi vizitinė kortelė, liudijanti asmens turtą ir statusą. Išlikę rašytiniai šaltiniai apie mitybos įpročius Kurtuvėnų dvare žinių daugiau suteikia tik nuo XVIII a. antros pusės, t.y. Jokūbo Nagurskio ir jo sūnų Jono bei Kajetono laikais. Nagurskių kasdieninis stalas buvo turtingas mėsos, žuvies produktais. Nagurskių dvaruose XVIII a. buvo auginamos tradicinės grūdinės kultūros, daržovės, gyvuliai ir paukščiai, medžiojami miško žvėrys, iš kurių ruošiamas tradicinis maistas. Kita vertus, XVIII a. pabaigoje inventoriuose jau minimos bulvės, sodai su vaisiniais medžiais bei krūmais. Stalą paįvairindavo pirkti importiniai maisto produktai, gėrimai. XVIII a. gerėjo ir higiena – serviravimui padedami atskiri stalo įrankiai, taurelės, prieš valgį plaunamos rankos, apšluostomos lūpos. Jos reikalavimų buvo laikomasi ir Nagurskių dvare. Nagurskiai turėjo ir nuosavus virėjus, kurių dauguma kilę iš valstiečių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Maisto kultūra; Kilmingųjų stalas; Nagurskiai (Nagurskis family); Kurtuvėnai; Food Culture; Nobleman's provision; Nagurski; District Kurtuvenai.

ENThe rich written heritage of the Nagorsky family allows historians to trace and reconstruct everyday life, customs and interrelationships of a family of provincial aristocrats. Reflection on everyday life demystifies and brings closer people who lived in the past, turning the historical heroes into ordinary "mortals". Meals have always been not only the necessity of survival but also a pleasure and joy. Certainly, only people of well-off classes could afford a daily pleasure of enjoying a good meal. A rich board had to demonstrate the social status and was some sort of a visiting card showing a person’s wealth and status. The surviving written sources about the nutrition habits at the Kurtuvėnai Manor only provide more information beginning from the second half of the 18th c., i.e. during the times of Jakub Nagorsky and his sons Jan and Kajetan. The everyday board of the Nagorskys abounded in meat and fish products. In the 18th c., the Nagorsky estates grew traditional grain crops, vegetables, animals and poultry. Traditional food was also prepared from the hunted game. On the other hand, the inventories of the late 18th c. already mention potatoes and orchards with fruit trees and shrubs. Imported food and drinks added to the variety of the board. The 18th c. also saw improved hygiene: separate cutlery for serving and small glasses were used, while hands were washed and lips were wiped before meals. Such hygiene was also observed in the Nagorsky manor. The Nagorsky family had their own cooks, most of whom came from peasantry.