Įtvirtintos gyvenvietės Rytų Baltijos regione 1100-400 cal BC : disertacija

• eLABa: disertacijos tekstas

LTReikšminiai žodžiai: Įtvirtintos gyvenvietės; Vėlyvasis bronzos amžius; Bendruomenių elgsena; Radioaktyviosios anglies datavimas; Stabiliųjų izotopų tyrimai; Fortified settlements; Late Bronze Age; Behaviour of communities; 14C dating; Stable isotope analysis.Disertacijos tikslas – nustatyti ankstyvųjų įtvirtintų gyvenviečių atsiradimo laiką, pažinti plitimo procesą ir priežastis, nulėmusias pasikeitusią bendruomenių elgseną Rytų Baltijos regione. Darbe nagrinėjami 75 įtvirtintų gyvenviečių duomenys, analizuojama vidinė įtvirtintų gyvenviečių struktūra, apžvelgiamos Baltijos šalyse sukauptos archeologinės kolekcijos. Remiantis sukauptomis 14C datomis nustatyta, kad pirmosios įtvirtintos gyvenvietės regione buvo įkurtos dar 1100–800 cal BC, o jų tinklas išplito 800–530/520 cal BC. Šio tipo gyvenvietės koncentravosi vakarinėje regiono dalyje, Dauguvos paupyje ir plačiame Baltijos aukštumų ruože Šiaurės rytų Lietuvoje ir Pietryčių Latvijoje. Tokį išsidėstymą lėmė išaugęs gyventojų poreikis apginti kaupiamą turtą regiono srityse, kur vėlyvajame bronzos amžiuje suaktyvėjo mainai. Aptariamuoju laikotarpiu Rytų Baltijos regiono bendruomenės išvystė bent 6 skirtingų įtvirtinimų tipų gynybines sistemas: netvarkingai išdėstytų medinių kuolų aptvarus, šakomis perpintas tvoras, palisadus, medines sienas, pakeltas ant pylimų medines konstrukcijas ir akmenų sienas. Įtvirtintas gyvenvietes įrengusioms bendruomenėms Rytų Baltijos regione būdinga ūkinė diferenciacija, aiškiausiai įžvelgiama nagrinėjant zooarcheologinių tyrimų duomenis. Skirtingose regiono srityse įvairavo augintų gyvulių rūšinė sudėtis, žvejybos ir medžioklės reikšmė. Atlikus maisto liekanų keramikoje izotopinius tyrimus, išsiaiškinta, kad Lietuvoje vėlyvajame bronzos amžiuje vyravo sausuminės kilmės maistas, sietinas su žemdirbystės reikšmės bendruomenių ūkyje augimu. [eLABa]

ENThe aim of this thesis is to determine the timing of the emergence of early fortified settlements, the process of their spread in the Eastern Baltic, and the reasons for the changes in the behaviour of the communities between 1100 and 400 cal BC. The thesis examines data from 75 fortified settlements, analyses the inner structure of fortified settlements, and reviews the archaeological collections in the Baltic States. Based on the 14C dates, the first fortified settlements in the region were established as early as 1100-800 cal BC, and their network spread between 800-530/520 cal BC. This type of settlements were concentrated in the western part of the region, in the Daugava River basin, and in a wide stretch of the Baltic Uplands in north-eastern Lithuania and south-eastern Latvia. This distribution was the result of the increased need of the population to defend their accumulated wealth in the areas of the region where trade intensified. During the period under review, communities developed at least 6 different types of fortification systems: enclosures of irregularly placed wooden stakes, fences intertwined with branches, palisades, wooden walls, timber structures raised on ramparts and incorporated with stone walls. The economic differentiation of the communities that established fortified settlements in the Eastern Baltic region is most clearly seen in the zooarchaeological data. The species composition of livestock reared, and the importance of fishing and hunting varied in different areas of the region. Isotopic studies of food residues in pottery have shown that mostly food of terrestrial origin was cooked, which is related with developing agriculture in the region. [eLABa]