The Impact of exaggerated distrust on willingness to disclose personal data online : disertacija

LTReikšminiai žodžiai: Perdėtas nepasitikėjimas; Noras atskleisti asmens duomenis; Vartotojų elgsena; Exaggerated distrust; Willingness to disclose personal data; Consumer behavior.Disertacijos tikslas - nustatyti, kaip perdėtas nepasitikėjimas veikia norą atskleisti asmens duomenis internete. Disertacijos tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Konceptualizuoti nepasitikėjimo fenomeną ir identifikuoti esamas perdėtas jo formas. 2. Įvertinti perdėto nepasitikėjimo poveikį bendrai vartotojų elgsenai internete. 3. Įvertinti, kokiais būdais galima konceptualizuoti ir išmatuoti norą atskleisti asmens duomenis. 4. Pagrįsti socialinių mainų teorijos taikymą, tiriant paranojos ir tikėjimo sąmokslo teorijomis, kaip perdėto nepasitikėjimo formų, poveikį norui atskleisti asmens duomenis internete. 5. Įvertinti paranojos ir tikėjimo sąmokslo teorijomis poveikį norui atskleisti asmens duomenis internete abipusių ir derybinių socialinių mainų aplinkoje. Įgyvendindamas šiuos uždavinius, disertacijos autorius siekia apginti šiuos tyrimo teiginius: 1. Pasitikėjimas ir nepasitikėjimas egzistuoja kaip du skirtingi kontinuumai, o nepasitikėjimas gali būti skirstomas į racionalias ir perdėtas formas. 2. Paranoja (kaip perdėto nepasitikėjimo forma) atlieka svarbų vaidmenį formuojant bendrą vartotojų elgseną internete. 3. Noras atskleisti asmens duomenis yra daugialypis veiksnys - jį sudaro trijų rūšių asmens duomenų atskleidimas: individualūs faktai apie asmenį, socialinių tinklų duomenys ir pirkimo internetu duomenys. 4. Noras atskleisti asmens duomenis gali būti analizuojamas remiantis socialinių mainų teorija. Tiksliau, perdėtas nepasitikėjimas (paranoja ir tikėjimas sąmokslo teorijomis) turi įtakos duomenų atskleidimo elgsenai tiek abipusių, tiek derybinių socialinių mainų kontekstuose. [Iš leidinio]