Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (atokių kaimo gyvenviečių atvejis) : disertacija
LTReikšminiai žodžiai: Kaimo bendruomeninės organizacijos (KBO); Dalyvavimas; Lyderystė; Vietovės gyvybingumas; Lietuva; Rural Community Organizations (RCO); Participation; Leadership; Local Vitality; Lithuania.Lietuvos kaimo gyvenviečių sistema patyrė ir tebepatiria daug permainų. Per tris dešimtmečius kaimo vietovės neteko daugiau nei 270 tūkst. gyventojų, 2021 m. duomenimis, daugiau nei 4 tūkst. kaimo gyvenviečių buvo nebegyvenamos, likusios susiduria su viešosios infrastruktūros įstaigų mažėjimu, užimtumo problemomis, gyventojų senėjimo bei kitais iššūkiais. Kaimo bendruomeninės organizacijos (KBO), kaip vietos žmogiškuosius išteklius sutelkiantis ir įgalinantis įrankis, dažnai yra įvardijamas reikšmingu vietos plėtros veikėju. Dėl šios priežasties šios organizacijos buvo pasirinktos disertacijos tyrimo objektu. Aktyviai veikdamos kaimo bendruomeninės organizacijos gali sušvelninti neurbanizuotose šalies teritorijose vykstančius neigiamus pokyčius. Kaimo bendruomeninių organizacijų, turinčių nemažą vaidmenį tiek regioninės kaimo politikos formavime, tiek lokalių kaimo teritorijų plėtros srityje, tinklo bei atskirų jo dalių analizė leidžia įvertinti realų šalies kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros politikos „iš apačios į viršų“ įgyvendinimo bei kaimiškų vietovių gyvybingumo, dažnai įvardijamu vienu iš kaimiškų vietovių vystymo tikslų, palaikymo (ir / ar didinimo) pajėgumus. Darbe atlikta išsami Lietuvos KBO tinklo ir jo ypatybių (dydžio, teritorinio pasiskirstymo, jį sudarančių elementų bruožų ir vykdomos veiklos) analizė. Siekiant aiškesnio tyrimo objekto supratimo, taikyta tiranguliacija – kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų, pirminių ir antrinių empirinių duomenų analizė. Tai leido atlikti išsamią kaimo bendruomeninių organizacijų analizę – nuo makro- (nacionalinio) iki mikro- (konkrečių kaimo vietovių) lygmens bei išgryninti reikšmingas KBO veikimo problemas bei jų priežastis, įvertinti kaimo bendruomeninių organizacijų veiklos ir vietovės gyvybingumo sąsajas.
ENThe Lithuanian rural settlement system underwent many changes. Over the last three decades, the rural areas of Lithuania have lost more than 270,000 inhabitants, according to the 2021 data, more than 4,000 rural settlements were already uninhabited. Other rural settlements face unemployment, a decline in public infrastructure, an aging population, and other challenges. Rural community organizations (RCOs) are a significant player in this model as a tool to mobilize and empower local human resources. For this reason, these organizations were chosen as the research object of the dissertation. By actively operating, RCOs can mitigate ongoing negative changes to maintain or strengthen the vitality of an area, which is often identified as one of the objectives of rural development. The analysis of the network of rural community organizations, which plays a significant role both in the formation of regional rural policy and in the development of local rural areas, allows to assess of the actual implementation of the country’s “bottom-up” development policy, and the potency of the local vitality. The dissertation presents a detailed analysis of the network of Lithuanian rural community organizations and its features: size; attributes of its constituent elements; characteristics of the activities carried out; and territorial distribution. Triangulation was used to gain a clearer understanding of the research object and involved both the application of quantitative and qualitative research methods and an analysis of primary and secondary empirical data. This allowed detailed analysis of rural community organizations at the macro (national) and micro (specific rural areas) levels and helped to clarify the operational challenges that they face, and to assess the links between the activity of rural community organizations and local vitality. [eLABa]
