Katalikiškasis religinis tapatumas Lietuvoje : disertacija

LTRemiantis antrine statistinių duomenų analize (1990-2005 m.), publikacijų religijos tema savaitraščiuose „Atgimimas“, „Veidas“, „Ekstra“ turinio analize (N-917, 1988-2005 m.) ir giluminiu interviu (N-28), tirta katalikiškojo religinio tapatumo raiška, lygmenys ir matmenys Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas katalikybės internalizacijai ir eksternalizacijai, siekta išskirti religinės patirties ir praktikos modelius, atskleisti nuostatas Katalikų Bažnyčios mokymo atžvilgiu. Tyrime išryškėjo atotrūkis tarp religinio tapatumo nuostatų ir elgesio lygmens. Tai patvirtino hipotezę, kad Lietuvos gyventojams būdingas aukštas formalusis religinis tapatumas ir žemas katalikybės internalizacijos ir eksternalizacijos lygmuo. Publikacijų turinio analizė išryškino viešajame religiniame diskurse vyraujantį informacinį, istorinį-kultūrinį ir religinį žvilgsnį ir mažiausiai dėmesio sulaukusį dorovinį-etinį, socialinį-psichologinį aspektą ir religinį žinojimą. Giluminiame interviu atsekti sovietmečiu vyravę požiūrio į religiją modeliai: indiferentiškasis, tradicinis-kultūrinis, krikščioniškas-kultūrinis ir aktyvus krikščioniškasis. Atsekti religinės patirties ir praktikos veiksniai bei jų formavimosi modeliai: savaiminis religinės patirties ir praktikos perėmimas, sąmoningai planuojamas jos perteikimas ir atsivertimas, sąmoninga religinės savimonės paieška. Atsekti ir keli atsivertimo tipai: paveldėtos religijos keitimas į savarankiškai pasirinktą, indiferencijos religijos atžvilgiu tapsmas religiškai orientuota ir formalaus tikėjimo virsmas vidiniu. [Iš leidinio]

ENThis dissertation was based on analysis of statistical data (1990–2005), 917 articles on religious themes published in the weeklies Atgimimas, Veidas and Ekstra (1988–2005) and 28 in-depth interviews. It studies expression of Catholic religious identity in Lithuania. Particular attention is paid to the internalisation and externalisation of Catholicism. It tries to identify models of religious experience and practice and to reveal public attitudes to the teachings of the Catholic church. The research revealed a gap between professed religious identity and behaviour, confirming the hypothesis that a high level of identity with formal religion and a low level of internalisation and externalisation of Catholicism is a characteristic feature of Lithuanians. Analysis of the publications revealed that in public religious discourse, the emphasis was on the information, history-culture and religious conformity, with the least emphasis being on morals-ethics, sociology-psychology and religious knowledge. The in-depth interviews revealed the models of religious outlook that dominated the Soviet occupation era: indifference, traditional-cultural, Christian-cultural and active Christian. Factors shaping religious experience are identified: spontaneous uptake of religious experience and practice, consciously planned transmission of religion and conversion, deliberate search for religious self-awareness. Also identified are several types of conversion: exchange of inherited religion for an independently chosen one, progression from religious indifference to active religious orientation and formalistic religion becoming genuinely internalised.

• Konklavos atspindžiai spaudoje kaip religinės socializacijos veiksnys: Benedikto XVI atvejis / Živilė Advilonienė. Soter. 2023, 87 (115), p. 19-36.
• Musulmonų bendruomenių reakcija į sekuliarizacijos procesą Lietuvoje / Vaida Norvilaitė, Egdūnas Račius. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2011, Nr. 2 (3), p. 49-66.
• Religija kaip socialinės kontrolės veiksnys ir jos prevencinis poveikis nusikalstamumui / Simonas Nikartas. Teisės problemos. 2011, Nr. 1 (71), p. 109-125.