"Savęs peržengimas" Čiurlionio peizažo tapyboje

LTStraipsnyje analizuojamos brandžiosios Čiurlionio tapybos filosofinės ir estetinės sąsajos su plačios kultūrinės orientacijos „intelektualų“ krypties, vadinamų „wen ren“ (kultūros žmonių), tapyba. Autorės požiūriu, Čiurlionio brandžioji sonatinio periodo kūryba įkūnija tradicinės kinų filosofinės estetikos „ne aš“ (wu wo) kategoriją. Čiurlionis, kaip ir didieji kinų Song ir Yuan dinastijų valdymo epochų tapybos meistrai, menine kūryba išreikšdami filosofinį požiūrį į pasaulį, savo paveikslais išplečia suvokėjų sąmonę. Ji, peržengusi savo egoistinę laikyseną, pasiekia kokybiškai aukštesnę „ne aš“ būseną. Toji dinamiška „ne aš“ sąmonės būsena suteikia menininkui galimybę išvysti pasaulį visiškai kitaip, praplėsti laiko bei erdvės ribas ir galiausiai pajusti vienovę su supančio gamtos pasaulio begalybe. Reziumuodama išsakytas mintis, straipsnio autorė daro principinę išvadą, kad brandžiojo sonatinio periodo Čiurlionio paveikslai įgyja estetinę vertę dėl tapytojo sugebėjimo, pasitelkiant meninių vaizdinių, simbolių ir metaforų kalbą, filosofiškai interpretuoti mus supantį pasaulį, o „ne aš“ kategorijos principai iškelia jį į vieną gretą su didžiaisiais tradicinės kinų peizažo tapybos meistrais. Raktažodžiai: Čiurlionis, tapyba, sonatinė tapyba, aš, „savęs peržengimas“, kinų peizažo tapyba. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the philosophical and aesthetic links between the mature painting of Čiurlionis and the paintings of the Chinese literati known as “wen ren”. From the author’s point of view, Čiurlionis’ mature works of the Sonata period embody the category of “no self” (“wu wo”) of traditional Chinese philosophical aesthetics. Čiurlionis, like the great Chinese masters of the Song and Yuan dynasties, in the process of expressing a philosophical view of the world through his paintings, expands the consciousness of the perceivers, who, having transcended their ego-centered worldview, reach a qualitatively higher state of “no self”. This dynamic state of “no self” consciousness enables the artist to see the world around him with completely new eyes, to expand the boundaries of time and space, and finally to feel at one with the infinity of the surrounding natural world. Summarising the ideas expressed in the article, the author draws the principal conclusion that the aesthetic value of Čiurlionis’ paintings from the mature sonata period lies in the painter’s ability to philosophically interpret the world around us in the language of artistic images, symbols and metaphors, and that the principles of the category of ‘no self’ place him on a par with the great masters of the traditional Chinese landscape painting. Key words: Čiurlionis, painting, Sonata period, ego, ego transcendence, Chinese landscape painting. [From the publication]