Kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo ir jį lemiančių veiksnių vertinimas : disertacija

LTReikšminiai žodžiai: Vietos valdžia; Finansinis savarankiškumas; TOPSIS metodas; Erdvinė statistika; Endogeniniai veiksniai; Kaimiškosios savivaldybės; Local government; Financial autonomy; TOPSIS method; Spatial statistics; Endogenous factors; Rural municipalities.Kaimiškųjų savivaldybių finansinis savarankiškumas (toliau – FS) mokslinėje literatūroje įvardijamas kaip sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kurio raiška priklauso nuo įvairių vietos valdžios endogeninių veiksnių. ES šalyse kaimiškosios savivaldybės užima didžiąją dalį geografinės erdvės ir jos yra labai skirtingos. Todėl ir vietos valdžios FS raiška kiekvienos šalies kaimo vietovėse yra unikalios, įvairialypės ir sudėtingos. Pastaraisiais metais FS klausimas yra itin aktualus regioninės ir kaimo plėtros kontekste vietos valdžios savarankiškų ir darnių sprendimų priėmimui bei įgyvendinimui, tvarių finansinių išteklių paieškai. Sudarytas vertinimo modelis empiriškai išbandytas 36 Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse bei pagal jo koncepciją kompleksiškai įvertintas kaimiškųjų savivaldybių FS ir jį lemiantys endogeniniai veiksniai. FS sintetinis indeksas (toliau – FSSI), taikant TOPSIS metodą, sudarytas santykinių pajamų rodiklių pagrindu, leido įvertinti Lietuvos kaimiškųjų savivaldybių FS lygį skalėje nuo 0 iki 1. Kaimiškųjų savivaldybių FS lygis vertinamuoju laikotarpiu vyravo vidutiniškai žemas ir žemas.Aukščiausias FSSI buvo Kauno r. savivaldybėje – 0,505, žemiausias – Šiaulių r. savivaldybėje – 0,294. Tai reiškia, kad kaimiškosios savivaldybės yra labai priklausomos nuo centralizuoto lėšų paskirstymo ir jų pačių uždirbtų pajamų perskirstymo. Erdviniu požiūriu didžioji dalis vidutiniškai žemo ir žemo lygmens FS kaimiškųjų savivaldybių geografiškai išsidėsčiusios Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Vilniaus apskrityse, finansiškai savarankiškiausios kaimiškosios savivaldybės yra Marijampolės, Panevėžio, Utenos apskrityse. Nagrinėjamu laikotarpiu identifikuoti kaimiškųjų savivaldybių FS turintys skatinamąjį ir slopinamąjį poveikį demografiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Parengtas modelis universalus ir gali būti naudojamas pusiau kaimiškųjų ir miesto savivaldybių FS ir jį lemiančius veiksnius vertinti. [VDU ETD]

ENIn the scientific literature, the financial autonomy (FA) of rural municipalities has been referred to as a complex and dynamic phenomenon. Its manifestation has been claimed to depend on a variety of endogenous factors of the local government. Rural municipalities occupy a significant share of the geographical space of the EU and are very diverse. Hence, the manifestation of FA of the local government in the rural areas are specific for each country and are characterised by their diversity and complexity. The issue of the FA has become of particularly topical interest in the context of regional and rural development in recent years. It has become increasingly relevant in autonomous and sustainable decision-making and implementation by the local governments as well as in the search for sustainable financial resources. The designed assessment model was empirically tested in 36 rural municipalities in Lithuania, and its concept was used for the integrated assessment of the financial autonomy of rural municipalities and the endogenous determinants thereof. The FA synthetic index (FASI) based on selected relative revenue indicators enabled the assessment of the level of FA of rural municipalities in Lithuania on the scale from 0 to 1 using the TOPSIS method. The level of FA of rural municipalities in the assessment period was largely medium-low and low. The highest FASI was in Kaunas district municipality – 0.505, the lowest – in Šiauliai district municipality – 0.294.This means high dependence of the rural municipalities on the centralised allocation of funds and the redistribution of their own revenues. Spatially, the majority of rural municipalities with medium-low and low levels of FA are geographically located in Klaipėda, Šiauliai, Alytus, Vilnius counties, while the most financially autonomous rural municipalities are located in Marijampolė, Panevėžys and Utena counties. Demographic, social and economic factors were identified as having a driving and a restraining effect on the FA of rural municipalities over the assessment period. [VDU ETD]