Didaktinės muzikos kūrinių refleksijos veiksminimas grojimu: pedagogų nuostatų formavimo prielaidos : disertacija

LTDisertacijoje pateikiama muzikos kūrinių didaktinės refleksijos sąvoka, kuri bene geriausiai modeliuoja visuminį ir giluminį ugdytinio santykį su meno kūriniu. Ugdant muzikos kūrinių didaktinės refleksijos gebėjimų pradmenis bendrojo lavinimo mokykloje, būtini aktyvinantys ugdymo būdai, orientuoti į ugdytinių interesus ir lūkesčius. Disertacijoje išryškinamas gyvas bendravimas su muzikos kūriniu, kuomet mokytojas mokinių akivaizdoje fortepijonu gyvai demonstruoja muzikos kūrinį ar jo fragmentus. Disertacinio tyrimo metu buvo sėkmingai taikomas trianguliacijos metodologinis principas, kuomet derinami skirtingi – kiekybiniai ir kokybiniai socialinio ir edukacinio tyrimo metodai. Vienas iš reikšmingesnių disertacinio tyrimo kiekybinio tyrimo rezultatų yra faktorinės analizės būdu sudarytas bendrųjų profesinių muzikos mokytojų nuostatų modelis. Pasitelkus klasterinės analizės klasifikavimo metodą, buvo identifikuotos ir apibūdintos trys faktiškai egzistuojančios muzikos mokytojų grupės, skirtingai vertinančios gyvo grojimo panaudojimo galimybes. Atlikus muzikos mokytojų nuostatų keitimo eksperimentą juos kvalifikuojant, konstatuota, jog intensyviai ir kryptingai dirbant, galima: 1) pozityviai paveikti, pakoreguoti ir pakeisti muzikos pedagogų nuostatas (požiūrį) į gyvo grojimo galimybes muzikos pamokose; 2) paskatinti muzikos mokytojus ne tik domėtis gyvu muzikavimu pamokose, bet ir integruoti šią efektyvią mokymo priemonę į realų (praktinį) mokytojų darbą. [Iš leidinio]

ENThe dissertation presents the concept of didactic reflection of musical works, which is probably the best way to model totality and depth of relation between a pupil and a work of art. In cultivating the essential skills of didactic reflection of music works at general education school, it is necessary to include pro-active instruction measures, to orient oneself towards interests and expectations of pupils. The dissertation distinguishes live communication with a music work, when a teacher plays musical work or its fragments live on a piano in front of school-children. In the course of dissertation research methodological principal of triangulation was successfully applied: it combined different – quantitative and qualitative – methods of social and educational research. One of the more significant results of quantitative research is the model of general, professional attitudes of music teachers, formed by way of factor analysis. With a help of cluster analysis classification method, the author identified and defined three groups of music teachers, which differently assess the possibilities of utilizing live recitals. After performing the experiment of replacing attitudes of music teachers by qualifying them, it was observed that after intensive and focused work it is possible: 1) to influence positively, revise and change attitudes of music teachers towards the possibility of live recital in music classes; 2) to encourage music teachers not only explore live recitals in music classes, but also integrate this effective teaching measures into practical work of teachers.

• 1995-2008 m. muzikos pedagogikos tyrimų Lietuvoje tendencijos : tyrimo objekto kryptingumas / Diana Strakšienė, Dalia Gasperavičienė. Kūrybos erdvės. 2010, Nr. 12, p. 20-36.
• Aktyvaus mokymo(si) metodų taikymas tobulinant muzikos pedagogikos studijas universitete : veiklos tyrimo rezultatai / Jūratė Daugėlienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 4 (33), p. 13-20.
• Muzikos pedagogų autoritarizmo ir pedocentrizmo nuostatų specifika ugdymo kontekste / Edvardas Gribačiauskas. Pedagogika. 2004, 72, p. 93-97.
• Šeimoje netektį patyrusių vaikų socializacija / Tomas Butvilas ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : [Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras], 2008. 191 p.
• Ugdymą(si) aktyvinančių metodų taikymo edukacinės galimybės muzikos pedagogikos studijose universitete / Jūratė Daugėlienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 55-64.