Naujojo Urbanizmo idėjų taikymas Vilniaus mieste

LTManoma, kad planuojant miestų infrastruktūrą šiuo būdu daroma įtaka ir gyventojų elgsenai (Katz, 1994). Todėl siekiamybė yra kurti kvartalus, kurie suteikia galimybę gyventi, mokytis, dirbti ir leisti laisvalaikį vienoje vietoje, sumažinant gyventojų poreikį kasdien keliauti ilgus atstumus ir sušvelninant švytuoklinės migracijos augimo tempus. Tai – darni planavimo praktika, nes dėl trumpesnių kelionių yra sumažinamos taršos emisijos ir atsiranda emocinis, ekonominis ir socialinis gyventojo ryšys su vieta, stiprėja vietinės bendruomenės (angl. social fabric). Lietuvoje iki šiol ši problema yra mažai tirta, ypač trūksta geografinių naujojo urbanizmo tematikos tyrimų (Šabanovas, Kavaliauskas, 2012; Zaleckis, Kamičaitytė-Virbašienė, 2013). Šalies miestų planavimo srityje dominuoja architektūros specialistai, nors būtų naudinga pažvelgti ir per geografinę prizmę – holistiškai (Kavaliauskas, 2013). Be to, daugiau tiriama viso miesto lygmeniu, o tyrimų kvartalo lygmeniu trūksta. Šio tyrimo naujumas yra geografinio požiūrio pritaikymas urbanistikos klausimams, siekiama į miestų planavimą pažvelgti kompleksiškai (holistiškai). Pratęsiant tyrimą, bus susiejamos statistinės ir bihevioristinės geografijos dalys. Tai turėtų duoti unikalių tyrimo įžvalgų ir atskleisti holistišką vaizdą. Hipotezė. Šiaurės miestelio kvartale galima rasti naujojo urbanizmo idėjų užuomazgų, nes tai yra gyvenamojo kvartalo pavyzdys, kuris suteikia galimybę gyventi, dirbti, mokytis ir leisti laisvalaikį vienoje vietoje, nejudant daugiau nei 15–20 minučių pėsčiomis. Tyrimo tikslas. Ištirti erdviškai suplanuotą ir įgyvendintą Šiaurės miestelio kvartalo Vilniuje atvejo atitikimą naujojo urbanizmo idėjoms.Tyrimo uždaviniai: Apibendrinti naujojo urbanizmo idėjas ir tyrimus; Apskaičiuoti Šiaurės miestelio kvartalo vietinių paslaugų geografinį pasiekiamumą; Nustatyti teritorijos polifunkciškumo laipsnį. Remiantis Hallmanu (1984), kvartalo sąvoka apibrėžiama kaip vietos ryšiais susieta gyvenamoji teritorija. Gyventojo akimis, tai jo gyvenamąjį pastatą supanti artimiausia teritorija, kur vyksta jo kasdienis gyvenimas. Toks sąvokos apibrėžimas bus vartojamas šiame tyrime. Naujasis urbanizmas yra plati sąvoka, bet šio tyrimo tikslui išskiriami trys svarbiausi aspektai – pasiekiamumas pėsčiomis, polifunkciškumas ir vietos paslaugų pasiūla kasdieniams poreikiams tenkinti. Tyrimo objektu parinkta Šiaurės miestelio teritorija todėl, kad tai yra vienas naujesnių miesto planavimo pavyzdžių. Teritorija vystyta 2010-aisiais ir atspindi naujesnio lietuviško planavimo bruožus bei turi naujojo urbanizmo požymių.

ENA neighbourhood which is in line with the principles of new urbanism is one where all necessities are within a close reach by walking. There is a trend towards mixed-use developments where residents can work, play and sleep without leaving the neighbourhood. This is considered a sustainable urban planning practice, as it reduces the need to travel, cuts greenhouse gas emissions and promotes a sense of connection to the local community. Spatially disjointed activities in cities make long daily commutes inevitable, however would the residents’ behaviour change if such activities were available nearby? This paper puts the new urbanism ideas to test using a case study of a neighbourhood in Vilnius. It examines the extent to which the planning of the neighbourhood creates the necessary conditions for local living, by assessing the local accessibility of services, walkability, and mixed-use zoning. References 44. Figs 11. In Lithuanian, summary in English. Keywords: urban planning, new urbanism, behaviourism, walkability, accessibility, mixed-use development, local living, Vilnius. [From the publication]

• Darnus urbanistinių struktūrų vystymasis: Kauno miesto atvejis / Kęstutis Zaleckis, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė. Kūrybos erdvės. 2012, Nr. 16, p. 46-69.
• Kultūrinio kraštovaizdžio formavimo paradigmų prielaidos ir raiška / Paulius Kavaliauskas. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 1, p. 10-20.
• Urbanistinė ekspansija ir miesto želdynai / Steponas Deveikis, Vaiva Deveikienė. Lietuvos turto vertintojai - 15 metų veiklos patirtis ir ateities perspektyvos : jubiliejinių metų konferencijos leidinys / sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Steponas Deveikis. Vilnius: Lietuvos turto vertintojų asociacija, 2009. P. 61-73.
• Urbanistinių tendencijų poveikis miesto centro renovacijai / Dalia Bardauskienė, Mindaugas Pakalnis. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 4, p. 276-284.
• Vilniaus miesto socialinės erdvės ir deviacijos / Pranciškus Juškevičius. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 69-77.