LT2020 m., talkininkaujant anykštėnams, Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios šventoriaus R pakraštyje atlikti nedidelės apimties detalieji tyrimai, siekiant atkasti 2020 m. aptiktą bronzinį varpą. Iki tol bažnyčios šventorius kasinėtas 2010 (R. Jarockis) ir 2017 m. (B. Lisauskaitė), giliau nei 1 m rasti žmonių kapai (ATL 2017 metais, 2018, p. 270– 271). Dabartinė Anykščių bažnyčia yra jau 5 pastatas šioje vietoje. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta XV a. viduryje (tikslesnės datos nėra), po 1566 m. gaisro atstatyta antroji medinė, po 1656 m. sugriovimo per karą atstatyta trečioji medinė, 1757–1768 m. pastatyta mūrinė barokinė, 1899–1909 m. – dabartinė antroji mūrinė neogotikinė. Iki 1915 m. bažnyčioje buvo 2 varpai, į ją perkelti iš senosios bažnyčios mūrinės 4 aukštų klasicistinės varpinės, pastatytos 1832 m. šalia bažnyčios. Apie juos daugiau duomenų neaptikta. [...]. [Iš teksto, p. 362]
ENIn the autumn of 2020, a buried bronze bell was discovered by chance during the digging of a pit for erecting a monument base in the churchyard of the Anykščiai church (East Lithuania). It found its way there after the Germans blew up the church tower on 28 July 1915. A 5 m2 area was excavated at the bell discovery site in order to exhume and remove the discovered bell. It has lost its crown, shoulder, and upper waist and has a 82 cm diameter mouth. The bell, which bears an inscription attesting that it belongs to the Anykščiai church, was cast circa 1745–1752 by bell caster Tomas Apanavičius in Vilnius. A last quarter of the 18th-century, 2–22 cm thick layer of dark grey soil containing very large quantities of thrown pottery (564 sherds weighing 7.5 kg) and animal bones (395 items weighing 4 kg) was discovered at a depth of 1.4–1.85 m at the investigated location. A rubbish tip layer existed beyond the boundaries of the churchyard at that time, which is shown by the osteological and archaeobotanical investigations. Sherds of rustic grey-brown unglazed pottery dominate among the ceramics, pig bones (48.9%) among the bones, and ordinary raspberry fruit among the plant remains. Among the more interesting finds, the sherds of contemporaneous pottery decorated with a wavy design should be mentioned. [From the publication]