Įskilo skeptrai, žvaigždės prigeso : recenzija
LTKnygą sudaro pratarmė, Ž. Nedzinskaitės įvadinis tekstas „Mokant ir džiuginant: LDK retorinė tradicija ir 1695 m. Kražių rankraštis“, O. Dilytės-Čiurinskienės įvadinis tekstas „Kiek tik saulė užmato: Kražių kolegijos studentų poetinė misija“, penki 1695 m. Kražių rankraščio kūriniai (poetiniai ciklai) originalo (lotynų bei lenkų) kalbomis su vertimais į lietuvių kalbą ir komentarais, santrauka anglų kalba, bibliografijos sąrašas, asmenų ir vietovių rodyklės. Ž. Nedzinskaitė savo tekste aptaria retorikos, kaip disciplinos, dėstymo realijas jėzuitų mokyklose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išsamiau apsistodama ties Kražių kolegija, glaustai pristato paties 1695 m. Kražių rankraščio specifiką, pateikia rankraščio poetinės dalies kūrinių lentelę. O. Dilytė-Čiurinskienė savo tekste koncentruojasi į penkių publikuojamų kūrinių kontekstą, daugiausia siedama juos su jėzuitų dvasinio ugdymo procesu. Publikuojami kūriniai lietuvių skaitytojui atnarpliojami ir iškedenami pasitelkus šiuo metu madingą literatūrologinį diskursą (intertekstai, mentaliniai žemėlapiai ir t. t.). Pagrindinę knygos dalį (p. 80–389) sudaro penkių 1695 m. Kražių rankraščio poezijos dalies kūrinių publikacija lotynų kalba su paraleliniu vertimu į lietuvių kalbą ir komentarais. Kuo vadovaujantis iš 24 kūrinių pasirinkti būtent publikuojamieji, plačiau neaiškinama, apsiribojama bendrais apibūdinimais (įdomiausi, vertingiausi ir pan.). [Iš teksto, p. 269]
