Priekulės planinė struktūra ir raida XVI a. - XX a. pirmojoje pusėje
LTStraipsnyje, remiantis prieinamais šaltiniais, istorine literatūra, kartografine medžiaga, norima panagrinėti kai kurias gyvenvietės raidos problemas, apžvelgti struktūrinį raidos modelį XVI-XX amžiuose. Pirmiausia prisiminkime netolimą praeitį - Priekulę XX a. pirmoje pusėje. Tai buvo valsčiaus centras, užimantis 322 ha plotą. Gyvenvietė sudaryta iš kelių vienetų: centro, kuriame vyrauja tankus, ištisinis užstatymas, ir atskirų vienetų, besišliejančių prie jo. Šiaurėje - geležinkelio stoties pastatų kompleksas, pietvakariuose - pieninės ir plytinės gamybiniai bei gyvenamieji statiniai. Į rytus nuo centro - kilmingasis dvaras, pietryčiuose, už Minijos - senoji Minijos karčema. Gyvenvietės centro planas radialinis, užstatymas išsidėstęs palei 4 kelius. Šių kelių sankryžoje susidariusi trikampė aikštė nebuvo, kaip įprasta, turgaus aikštė. XIX a. turgaus aikštė buvo suplanuota į šiaurę nuo sankryžos. Prie turgaus aikštės stovėjo turgaus halė, gaisrinė, keletas karčemų, priešais - bažnyčia ir mokykla. Prie svarbiausios gatvės, Klaipėdos-Tilžės kelio trasos, stovėjo ištaigingesni viešbučiai, pagrindinės parduotuvės. Centre vyravo vieno dviejų aukštų mūriniai pastatai, statyti XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Miesto panorama nesudėtinga, centro dominantė - bažnyčia. [Iš teksto, p. 125]
