LTBažnyčios buvo vienas iš pagrindinių viduramžių miesto branduolio plano formantų, o neretai ir svarbus elementas miesto gynybinėje sistemoje. Bažnyčių vieta lemdavo ir miesto planinę struktūrą, todėl seniausiųjų bažnyčių lokalizacija paprastai susilaukia didelio istorikų bei urbanistų dėmesio. Klaipėdos urbanistinė raida iki XVI a. ilgą laiką buvo ir dabar tebėra istorikų diskusijų objektas. Seniausiųjų bažnyčių lokalizavimas yra susijęs su Klaipėdos senamiesčio genezės problemomis, todėl: 1) jų vietos galima ieškoti tik viso senamiesčio istorinės topografijos kontekste; 2) bažnyčių lokalizavimas leidžia išspręsti senamiesčio urbanistinės schemos alternatyvą. Todėl tenka vėl grįžti prie jau ne kartą aptarinėtos ir dar iki galo neištirtos senųjų Klaipėdos bažnyčių vietų nustatymo problemos. Be gerai žinomų, tik gana skirtingai interpretuojamų rašytinių šaltinių šiame darbe remsiuos ir pastaraisiais dešimtmečiais sukauptais archeologinių tyrinėjimų duomenimis, kurie, mano nuomone, yra tikrasis raktas į Klaipėdos urbanistinę praeitį. Istoriniuose XIII a. šaltiniuose be pilies koplyčios minimos trys Klaipėdos bažnyčios: Šv. Marijos katedros bažnyčia, Šv. Jono parapijos bažnyčia ir Šv. Mikalojaus krašto bažnyčia. [Iš teksto, p. 99]