LTLietuvių raštijos lopšys - Mažoji Lietuva. Čia, Karaliaučiuje, išvydo dienos šviesą pirmieji lietuviški spausdinti tekstai - M.Mažvydo „Catechismusa prasty szadei”. Jais pradėta lietuviškai skelbti naują religiją - M. Liuterio (Luther) protestantizmą. Nors Mažvydas ir panaudojo katekizme savo pirmtakų ir bendradarbių verstas giesmes, jis yra laikomas visos lietuvių raštijos pradininku. Kaip ir kiti senieji krašto paminklai, pirmoji lietuviškoji spausdinta knyga savo turiniu domina įvairių sričių tyrinėtojus. Mažvydo Katekizme esama ir lietuvių filologijos plačiąja prasme užuomazgų. Pirmajame lietuviškame elementoriuje - Mažvydo „Makslas skaitima raschta” - randame skiriant lietuvių kalbos garsus ir raides, turime ir pirmuosius fonetikos terminus, pavyzdžiui, balsinė, są- balsinė, skaitytinė ir kt. Kaip rodo lietuvių filologijos raida, pirmieji mūsų filologijos darbai - gramatikos ir žodynai - yra visos mūsų raštijos palydovai. Filologijos veikalai tenkina visuomenės praktinius ir humanitarinius poreikius, rodo atitinkamą kultūros ir švietimo lygmenį. Pirma suvokiamas filologijos veikalų reikalingumas, o patys veikalai atsiranda tik subrendus sąlygoms. Tokios prielaidos ir sąlygos XVII a. pirmoje pusėje M. Lietuvoje susijusios su protestantizmo plitimu tarp lietuvininkų, o tai savo ruožtu atspindėjo lietuvių raštijos ūgis. Minėtu laikotarpiu lietuvių raštija nebuvo gausi. [Iš teksto, p. 78]