Prūsijos pietizmo dvasinis fonas

LTVokiečių ordino Didmeistris Albrechtas (Albrecht) po nesėkmingų bandymų reformuoti nusigyvenusią sakralinę Prūsijos valstybę ir atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos-Lietuvos valstybės, įtakotas Andrė Osianderio (Osiander), kreipėsi asmeniškai į Liuterį (Luther). Jis suprato dvasinio bei religinio aspekto svarbą visuose politinių permainų procesuose. Tai rodo 1523 metų Liuterio raštas „An die Herren Deutsch Ordens” („Vokiečių Ordino ponams”), kuris galutinai lėmė Albrechto sprendimą atsisakyti Didmeistrio pareigų ir, priėmus Liuterio konfesiją, pasiskelbti pasaulietiškos Prūsijos hercogu Žečpospolitos lene. Karaliaučiaus universitetas, o nebėjo pilis, tapo svarbiausiu numatytos ir sąmoningai vykdomos įtakos Lenkijai bei Lietuvai bastionu. Šis žymus valdovas išties veikė ne tiek savo vizitacijomis, sinodais bei humanizmo diktuotais įstatymais, kiek sudarydamas palankiausias sąlygas dvasininkijai ir kviesdamas mokslo vyrus iš rytų bei vakarų, o dar labiau - eiliuodamas bažnytines giesmes, rašydamas tikėjimo išpažinimo pamokslus. [Iš teksto, p. 48]