Kristupo Radvilos (1585-1640) požiūris į religijas

LTKristupas Radvila - politikas, etmonas, evangelikas reformatas, įsigilinęs į savo bažnyčios reikalus, rūpinęsis knygų leidyba. 1618 m. sužinojęs, kad Jono Zigrovijaus (Jan Zygrowski) naujajame katekizme esama klaidų, priešinosi jo platinimui. Jo nuomonę 1620 m. rėmė sinodas, liepęs pataisyti ir perspausdinti tekstą. Galima daryti prielaidą, kad 1625 metų sinodo sprendimas, paliepęs tikrinti visus leidinius (galbūt visus tikybinio pobūdžio leidinius) negalėjo būti priimtas be Kristupo Radvilos žinios ir sutikimo. Didelių žemės plotų žemvaldys rūpinosi savo tikybos žmonių švietimu. Daug dėmesio skyrė pradinių mokyklų įkūrimui ir jų veiklai. Kaip rodo pavedimas, esantis Salomonui Rysinskiui (Rysirtski) skirtoje Informacijoje (be datos, tačiau galima daryti prielaidą, kad išleista ne anksčiau, kaip 1613 m. liepos 5 dieną, ir ne vėliau, kaip 1615 m. liepos 20 dieną, o vėliausiai - iki 1618 m. birželio 19 dienos), tokios mokyklos turėjo atsirasti prie kiekvienos kunigaikščių valdose esančios bažnyčios1.1615 m. rugpjūčio 29 dienos Atmintinėje, skirtoje Volkovysko vėliavininkui Stanislovui Pūkštai Klausgclovičiui, paliepė, kad kiekvienas pamokslininkas priimtų „gerą jaunuolį vaikelių mokymui” („młodzięca dobrego do uczenia dziatek”). Jeigu pamokslininkas negalėjo to sau leisti, jam turėjo būti skiriama parama iš dvaro lėšų. Kristupas Radvila savo valdose norėjo įkurti aliumnatų tinklą. Gabiausius siuntė mokytis į užsienį. Būtina pabrėžti, kad pagrindinė sąlyga pretendentams patekti į Biržų aliumnatą buvo gabumai. Kunigaikštis liepdavęs priimti „gabius mokslui jaunuolius, ir tarnų, ir ministrų arba pavaldinių vaikus”. Kristupas Radvila suvaidino lemiamą vaidmenį steigiant LDK dvi vyriausiąsias protestantų, kartu ir Radvilų, mokyklas Sluckc ir Kėdainiuose. [Iš teksto, p. 35]