Istorija lituanistikos kontekste

LTLituanistikos institutas sutelkė mokslininkų branduolį Lietuvos mokslų akademijai įkurti. Akademijos kūrėjai Lituanistikos institutą vadino jos prototipu. Instituto Lietuvos istorijos skyrius ne tik tapo pirmąja Lietuvos istorijos planingų mokslinių tyrimų institucija, bet ir sutelkė išsisklaidžiusias istorikų pajėgas, pradėjo realizuoti jų mokslinį kūrybinį potencialą, kaupė istorijos šaltinius, užmezgė ryšius su kitų šalių mokslo institucijomis. Dabar iš Lituanistikos instituto išaugusiuose trijuose - Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos - institutuose dirba per 250 mokslo darbuotojų, iš jų 134 mokslininkai. Žinant, kad mokslą kuria žmonės, pasitelkę turimą techniką, ši kiekybinė trijų lituanistinių institutų išraiška yra patogiausia, norint palyginti dabartinę lituanistikos padėtį su Lituanistikos instituto įkūrimo laikotarpio padėtimi. Tuomet, Antano Smetonos lituanistikos instituto steigimo metu, jame buvo 11 etatinių ir neetatinių narių, mokslininkų. Šie dviejų etapų palyginimai primena prieš 60 metų pasodintą ir per tą laikotarpį išaugusį Lituanistinį medį, kurio atžalynas veši ne tik minėtuose Institutuose, bet ir Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose, Kultūros ir meno, Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutuose. Praėję 60 metų nuo Lituanistikos instituto įkūrimo padarė jį integralia šių dienų humanitarinių mokslų dalimi. Jo istorija nėra vien istorijos mokslo istorija. Ji tiesiogiai susijusi su dabarties istorikų moksliniu darbu. [Iš teksto, p. 29]