Moterys istorijos verpetuose: valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, lėmusios miesto ir pasaulio istoriją

LTJos buvo valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, kiek- 9 viena savaip kūrusi miesto ir pasaulio istoriją. Valdovės lėmė žmonių likimus, mokslininkės plėtė žmonijos akiratį, mistike pavertė realiu paveikslu Gailestingojo Jėzaus viziją. Baltarusės, žydės, lenkės, rusės, totorės, austrės, lietuvės, italės, romės - visos jos buvo daugiataučio Vilniaus dalis. Daugelis čia nugyveno gyvenimą, kitos užsukdavo į Vilnių tik trumpam. Štai karalienei Bonai iš galingos italų hercogų Sforcų giminės turime būti dėkingi už paminklą Vytautui Didžiajam Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Valdovų rūmus kaip rezidenciją, jau nekalbu apie itališkosios kultūros bangą, atkeliavusią į Lietuvą kartu su šia valdove. Su Vilniumi susijusios moterys turi daug veidų. Nedaugelio jų atminimas pasiekė mūsų laikus. Seniausieji metraščiai mini vien krikščiones valdoves, ir tik XIX-XX a. kitos moterys išniro iš už plačių vyrų pečių, iš pradžių kaip sukilimų prieš carą bendražygės ir pagalbininkės, vėliau - kaip visateisės savo krašto pilietės, atsakingos už Tėvynės išlikimą. Ne viena jų už tai sumokėjo sveikata ar gyvybe, kai kurios nugrimzdo užmarštin. Štai Emilija Vileišienė, gydytojo ir visuomenės veikėjo Antano Vileišio žmona, prieškario lenkų buvo vadinama „litewska krolova“, o ją laidojant paskui karstą ėjo tūkstančiai studentų.Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė išgelbėjo jauną, dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią Lietuvos valstybę, o garsi tarpukario Lietuvos veikėja, pedagogė ir publicistė Stefanija Ladigienė iš mirties nagų per Holokaustą ištraukė kitą šios knygos heroję Ireną Veisaitę; pati Stefanija neišvengė Sibiro golgotų. XIX amžiuje lietuvių moterys puoselėjo lietuvybę, pačios rašė, mokė savo ir valstiečių vaikus, slapta gabeno Lietuvon uždraustas lietuviškas knygas, siekė mokslo. Mokslininkės Marijos Gimbutienės mama Veronika Janulaitytė-Alseikienė buvo pirmoji lietuvė akių gydytoja, apsigynusi daktaro laipsnį Berlyne, o jos sesuo Julija po studijų Paryžiuje gavo dantų chirurgės diplomą. Abi seserys užaugino puikias dukras ir paskui šios garsino Lietuvą visame pasaulyje. Šioje knygoje pasakojama apie dvidešimt su Vilniumi susijusių moterų, gyvenusių XIV-XXI a. [Iš Pratarmės]