LTŠiame skyriuje bus gilinamasi į Donelaičio palikimo recepcijos, jo asmenybės bei kūrybos vietą besiformuojančiame modernios lietuvių literatūros kanone, įsavinimo proceso dinamiką, pagrindiniu tyrimo lauku laikant vertinimus lietuvių spaudoje. Spauda čia implikuoja ne tik kritinius straipsnius, pranešimų publikacijas periodiniuose leidiniuose, bet ir raštų, jų fragmentų leidybą bei su ja susijusias vertinamąsias pastabas, taip pat rašytinio palikimo interpretacijas ankstyvosiose lietuvių literatūros istorijos apybraižose, edukacinius ir šviečiamuosius leidinius, pristatančius Donelaičio kūrybą, ypač sukūrus savo valstybę. Skiriant dėmesio publikacijoms gimtąja kalba Mažojoje Lietuvoje ir JAV, minėti procesai atidesniu žvilgsniu stebimi Didžiojoje Lietuvoje, kurios intelektualinis elitas XX a. i-ojo dešimtmečio pabaigoje pamažu ėmė užimti vyraujančią poziciją formuojant lietuvių literatūros kanono apmatus. Mažosios Lietuvos politiniai, socialiniai, kultūriniai kontekstai detaliau aprašyti Domo Kauno studijoje Kristijono Donelaičio atminties paveldas (2016), kurios pagrindinis objektas - Donelaičio materialioji atmintis, gyvosios bei paveldėtos atminties, jos pripažinimo bei įprasminimo klausimai. Knygotyros aspektu studijoje aptariamas poeto gyvenimo ir kūrybos laikotarpis (1714-1780), ankstyvoji jo kūrybos nuorašų sklaida (1818-1869) bei įvairios šviečiamosios ir populiarios Donelaičiui skirtos publikacijos iki Pirmojo pasaulinio karo frontui pasiekiant Lietuvą.Šio tyrimo aspektas kitas, iš dalies skiriasi ir analizuojamo laikotarpio chronologinės ribos: detaliau aptariama Donelaičio ir jo kūrybos samprata spaudoje nuo moderniosios lietuvių spaudos pradžios, 1883-iųjų, iki sukuriant Lietuvos Respubliką bei pirmaisiais jos metais. Siekiama išsiaiškinti socialines, politines ir kultūrines aplinkybes bei veiksnius, kurie darė įtaką poeto biografijos faktų sklaidai bei kūrybinio palikimo interpretavimui. Apsibrėžtos problematikos aspektu artimi Vaido Šeferio ir Viktorijos Šeinos tyrimai: pirmasis mokslininkas išryškino Donelaičio kaip kultūrų ir kanonų paribio figūros padėtį XIX a.-XX a. pradžios vokiečių kalba rašytose publikacijose, Šeina aptarė Donelaičio pozicijos slinktis tarpukario Lietuvos kanone, tad šiame skyriuje apžvelgiamos realijos tarytum įsiterpia tarp minėtų tyrimų chronologinių rėmų. Tiriami duomenys vertinami recepcijos istorijos ir poveikio bei sociokritikos metodais. [Iš teksto, p. 307]