Žemaitės kanonizavimas: kritika, švietimas ir Raštų leidyba (1895-1918)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemaitės kanonizavimas: kritika, švietimas ir Raštų leidyba (1895-1918)
Authors:
Bleizgienė, Ramunė
In the Book:
Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 205-306
Contents:
Įvadas — Žemaitės kūrybos recepcija 1885-1918 m. — Žemaitės kūrybos sklaida 1905-1918 m. švietimo sistemoje — Pirmieji Žemaitės Raštai: žingsnis klasikės link — Išvados.
Subject Category:
LT
Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė); Literatūros istorija / Literary history; Leidyba / Publishing; Literatūros teorija ir kritika / Literary science and criticism.
Summary / Abstract:

LTŽemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845-1921), viena žymiausių XIX a. pabaigos-XX a. pirmos pusės rašytojų, yra tapusi lietuvių nacionalinio judėjimo simboline figūra, įkūnijančia dviejų visuomenės grupių - valstiečių ir moterų - įsitraukimą į aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą. Literatūros istorijoje įsitvirtinęs šios rašytojos biografinis pasakojimas telpa į Juliaus Būtėno kodinę formuluotę: "[P]aprasta sodietė moteris pasidarė didele lietuvių rašytoja". Žemaitės recepcijos istorijoje matytina tendencija akcentuoti arba jos valstietišką kilmę (nors iš tiesųjį buvo deklasavusi bajorė), arba šios rašytojos lytį. Vienos ar kitos minėtos pozicijos pasirinkimas lemia ir jos kūrybos analizės kryptį. Jei dėmesys sutelkiamas į rašytojos kilmę, tuomet dažniausiai ryškinamas jos kūrybos „liaudiškumas“, artimumas kaimo tikrovei ir pan. Tuose darbuose, kur pabrėžiama rašytojos lytis, dažniausiai tyrinėjama jos kūrybos moteriškoji problematika, moterų emancipacijos tema ir t. t. Šiame skyriuje bus pristatoma ankstyvoji Žemaitės recepcija, apimanti laikotarpį nuo pirmojo jos kūrybos paminėjimo 1895 m. iki 1918 m. Aptariamu periodu intensyviausios recepcijos metais laikytini 1915-ieji, kai buvo minimas Žemaitės 70-ies metų jubiliejus. Iš anksto pasakytina, kad šio etapo kritikos tekstams būdinga pirmoji tendencija - Žemaitės kūrybą aiškinti, pristatyti pabrėžiant rašytojos artimumą valstietiškai tikrovei.Šios rašytojos kelias į pripažinimą pirmiausia siejamas su aktualiu to meto besikuriančios lietuviškos visuomenės reiškiniu - valstiečių emancipacija ir jų, kaip naujos skaitytojų auditorijos, iškilimu XIX a. pabaigoje. Ankstyvoji Žemaitės kūrybos kritika gali būti puikus pavyzdys, kaip buvo dedamos pastangos integruoti valstietiškąją auditoriją į besikuriančią modernią lietuvišką kultūrą. Ir kaip pačios Žemaitės kūrybos vertinimai priklausė nuo kritikų atožvalgos į šią naująją auditoriją. Jos biografija (didžiąją gyvenimo dalį nugyveno kaime), kūrinių temos daugiausia iš valstiečių gyvenimo buvo parankios besikuriančiai lietuviškai kritikai paversti šią moterį emblemine valstiečių rašytoja. Antroje skyriaus dalyje pristatomas tyrimas paremtas raktine naujųjų skaitytojų sąvoka, leidžiančia visuomeninio kultūrinio XIX a. pabaigos-XX a. pradžios konteksto reiškinius traktuoti kaip naujųjų skaitytojų ugdymo programą. [Iš teksto, p. 205]

Subject:
Literatūrologija / Literary Studies
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/104490
Updated:
2023-10-10 16:41:22
Metrics:
Views: 18
Export:
Download